Galbūt ir taip, nes išoriniai sistemos pakraščiai dar labai mažai ištirti. 2016 metais, remdamiesi ten skriejančių mažų objektų orbitų formų analize, mokslininkai padarė išvadą, kad toli nuo Saulės, apie 500 kartų toliau nei Žemė, galimai skrieja 10 kartų už mūsiškę masyvesnė planeta. Kol kas jos neradome, bet taip toli esantį kūną aptikti – ir atskirti, kad jis tikrai priklauso Saulės sistemai – labai sudetinga.
Dabar grupė mokslininkų pateikė argumentų apie dar vienos, kiek artimesnės ir mažesnės planetos egzistavimą. Šįkart astronomai irgi tyrė mažųjų kūnų orbitas, tik jie nagrinėjo objektus, nuo Saulės nutolusius 30–500 kartų toliau, nei Žemė.
Šio regiono vidinėje dalyje yra Kuiperio žiedas, kuriame randamas ir Plutonas, kiek toliau – Išsklaidytasis žiedas, kurio objektai dažnai turi pailgas ir palinkusias į ekliptiką orbitas. Ekliptika yra vidutinė planetų orbitų plokštuma, taigi didelis nuokrypis nuo jo rodo, kad orbita buvo stipriai perturbuota.
Perturbacijas galėjo sukelti keturios didžiosios planetos, bet vien jos nepaaiškina visų regione stebimų orbitų savybių. Tyrimo autoriai pasitelkė skaitmeninius modelius ir įvertino, kaip nagrinėjamo regiono mažųjų kūnų orbitos vystytųsi per puspenkto milijardo metų, veikiant keturių didžiųjų planetų ir vienos papildomos gravitacijai.
Papildomos planetos masė ir orbitos parametrai varijuoti skirtingose modelio realizacijose. Nustatyta, kad geriausiai stebėjimus atitinka modeliai, kuriuose 1,5–3 Žemės masių planeta skrieja truputį ištęstoje orbitoje, vidutiniškai nuo Saulės nutolusi 250–500 kartų toliau, nei Žemė. Šie modeliai gerai atkuria gana didelę tikrai tolimų kūnų, kurių orbitų negalėjo sukurti vien didžiųjų planetų gravitacika, populiaciją, gana didelę stipriai pasvirusių orbitų populiaciją bei kai kurių individualių objektų – pavyzdžiui nykštukinės planetos Sednos – orbitas.
Be to, tokios planetos egzistavimas nesunaikina orbitų Kuiperio žiede, susitelkusių ties rezonansais su Neptūnu – t.y. tokių, kurių periodas lygus dvigubam, trigubam ir taip toliau Neptūno orbitos periodams.
Aptikti tokią planetą bus panašiai sunku, kaip ir minėtąją devintą planetą, bet tam labai pasitarnaus įvairūs naujos kartos apžvalginių stebėjimų projektai.
Tyrimo rezultatai publikuoti „The Astronomical Journal“.
