Komanda medžiojo objektą, žinomą kaip CNEOS 2014–01-08 (arba dar kaip „Tarpžvaigždinį meteorą 1“, IM1), kuris 2014 m. praskrido virš Papua Naujosios Gvinėjos. Objekto greitis ir trajektorija kai kuriems mokslininkams sukėlė įtarimų, kad jis gali būti tarpžvaigždinės kilmės. 2022 m. JAV kosmoso vadavietė išslaptino duomenis ir patvirtino, kad tai buvo tiesa.
Harvardo projektas „Galileo“, skirtas ateivių technologiniams požymiams identifikuoti, bandė surasti objekto liekanas vandenyno dugne naudodami galingą magnetą – manydami, kad nukritusiame objekte gausu geležies. Komanda teigia, kad per ekspediciją rado apie 700 sferulių (sferinių darinių). Penkiasdešimt septynios iš jų jau išanalizuotos, o rezultatai pateikti išankstiniame straipsnyje, kuris dar nerecenzuotas.
Pasak A.Loebo, komandos atlikta sudėties analizė „parodė iki šiol nematytą elementų iš ne Saulės sistemos sudėties modelį“. Spėjamoje objekto trajektorijoje rastose sferulėse buvo daug berilio (Be), lantano (La) ir urano (U) – šį modelį kosmochemikas Steinas Jakobsenas pavadino BeLaU.
„Išmatuotas sunkiųjų elementų, išskyrus lantaną, kiekis nuolat gerokai viršija Saulės sistemos standarto CI chondritų kiekį – o tai rodo, kad „BeLaU“ sferulės yra kilusios iš už Saulės sistemos ribų, – tinklaraštyje rašo A.Loebas. – Šaltinyje buvo labai mažas geležiai giminingų elementų – pavyzdžiui, renio (Re) – kiekis. IM1 susiformavimo vieta galėjo būti diferencijuota egzoplanetos su geležies branduoliu ir magmos vandenynu pluta“.
Kad ir kaip būtų neabejotinai šaunu rasti tarpžvaigždinio objekto fragmentus, A.Loebas, žinoma, žengė dar vieną žingsnį – ir įtraukė (neįtikėtinai mažai tikėtiną) ateivių dalyvavimo galimybę.
„Egzotiškesnė galimybė yra ta, kad šis nepažįstamas [medžiagų] modelis, kai urano yra beveik tūkstantį kartų daugiau nei standartinė Saulės sistemos vertė, gali atspindėti nežemišką technologinę kilmę, – pridūrė jis. – Šios interpretacijos būsimame tyrime bus kritiškai apsvarstytos kartu su papildomais sferulių analizės rezultatais“.
Tokios spekuliacijos yra įprastos A.Loebui, kuris savo teiginiais, kad tarpžvaigždinis objektas Oumuamua iš tikrųjų buvo ateivių kosminis zondas, varomas žvaigždžių spinduliuote, jau seniai erzina kolegas fizikus.
„Žmonėms jau atsibodo klausytis pašėlusių Avi Loebo teiginių, – sako Arizonos valstijos universiteto astrofizikas Steve'as Deschas. – Tai teršia gerą mokslą – supriešina gerą mūsų atliekamą mokslą su šia absurdiška sensacija ir išsiurbia visą deguonį iš kambario“.
Straipsnis – ir būsima surinktų sferulių analizė – bus recenzuojamas ir gali pateikti įdomių mokslinių rezultatų. Tačiau bet kokius teiginius apie ateivių technologijas, kol nepateikta ypatingų įrodymų, reikėtų vertinti itin kritiškai, rašo „IFL Science“.
Išankstinės publikacijos dokumentas skelbiamas Harvardo interneto svetainėje.
