Pirmieji susidūrimą pastebėjo Okinavoje įsikūrę astronominių stebėjimų projektai OASES ir PONCOTS, rugpjūčio 29 d. 1 val. 45 min. nakties Japonijos laiku (rugpjūčio 28 d. 19 val. 45 min. Lietuvos laiku). Socialiniame tinkle jie išplatino pranešimą, prašantį visus tuo metu stebėjusius Jupiterį patikrinti, ar įamžino šį susidūrimą – ir jei taip, susisiekti.
Netrukus po to „MASA Planetary Log“ paskyra atsakė pateikdama keletą vaizdų, kuriuose matyti dramatiškas susidūrimas.
„Kai ryte pabudau ir atsidariau „X“ (buvęs „Twitter“), pamačiau informaciją, kad Jupiterio paviršiuje pastebėtas blyksnis. Kai patikrinau tos nakties vaizdo įrašą nurodytu laiku, pamačiau blyksnį“, – portalui Space.com pasakojo „MASA Planetary Log“ paskyros autorius. – Man labai pasisekė, kad įamžinau šį reiškinį, kai jis vyko“.
Šiuo metu nėra informacijos apie tai, kokio dydžio buvo objektas – nors anot „IFL Science“, akivaizdu, kad jis buvo pakankamai didelis, jog sukeltų įspūdingą reginį.
Į Jupiterį neretai atsitrenkia dangaus objektai – nes jis yra netoli Saulės sistemos asteroidų juostos ir turi didžiulę gravitacinę trauką.
2013 m. atlikto tyrimo duomenimis, Jupiteris kasmet maždaug 12–60 kartų nukenčia nuo 5 iki 20 m skersmens objektų. Didesni nei 100 metrų skersmens objektai į Jupiterį gali atsitrenkti kas kelerius metus – 10 000 kartų dažniau nei į Žemę.
Dėl savo milžiniškos masės ir stiprios gravitacinės traukos Jupiteris Saulės sistemoje traukia daugybę asteroidų. Dažnai tai apsaugo Žemę ir kitas planetas nuo nepageidaujamų objektų, tačiau tai taip pat gali reikšti, kad Jupiteris retkarčiais į mus sviedžia asteroidą ar kometą.
Astronomams keletą kartų jau pavyko užfiksuoti kosminių kūnų ir Jupiterio susidūrimo akimirkas. Pirmą kartą tai įvyko 1994 m., kai į Jupiterį atsitrenkė Shoemaker-Levy 9 kometa – ir tai įėjo į istoriją kaip pirmas tiesioginis dviejų Saulės sistemos kūnų susidūrimo įamžinimas.
Nuo to laiko iki 2021 m. buvo užfiksuoti dar bent aštuoni kosminiu kūnų susidūrimai su Jupiteriu.
