Indija tapo pirmąja valstybe pasaulyje, nutupdžiusia kosminį aparatą netoli Žemės palydovo pietinio ašigalio. Per visas ankstesnes misijas į Mėnulį erdvėlaiviai nusileisdavo greta pusiaujo.
Mokslininkai mano, kad Mėnulio pietiniame ašigalyje gali būti vandens.
Kaip rašo naujienų agentūra AFP, erdvėlaivis „Chandrayaan-3“, kurio pavadinimas sanskrito kalba reiškia „Mėnulio laivas“, ant Žemės palydovo paviršiaus nusileido 18 val. 04 min. Indijos (15 val. 34 min. Lietuvos) laiku. Jis Mėnulį pasiekė praėjus kelioms dienoms po to, kai tame pačiame regione sudužo Rusijos kosminis zondas.
Nusileidimo akimirkas vaizdo ryšiu stebėjęs Indijos premjeras Narendra Modis transliacijos metu plačiai šypsojosi ir mojavo Indijos vėliavėle. „Šia džiaugsminga proga noriu kreiptis į viso pasaulio žmones, – kalbėdamas iš BRICS viršūnių susitikimo Pietų Afrikoje kuluarų teigė N. Modis. – Sėkminga Indijos misija į Mėnulį yra ne tik Indijos. Tai yra visos žmonijos laimėjimas.“
„Chandrayaan-3“ kelionė į Mėnulį užtruko ilgiau, lyginant su „Apollo“ misijomis septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose, kurios atvyko vos per kelias dienas. Indija naudojo raketas, kurios galingumu neprilygo anuomet JAV pasitelktoms raketoms – tai reiškia, kad erdvėlaivis iš pradžių turėjo apsukti kelis ratus aplink Žemę, kad įsibėgėtų ir galėtų pradėti mėnesio trukmės kelionę.
Nusileidimo modulis „Vikram“ praėjusią savaitę atsiskyrė nuo varomojo modulio ir nuo rugpjūčio 5 d., kai įskriejo į Mėnulio orbitą, siunčia Žemės palydovo paviršiaus nuotraukas. Įvykus „Vikram“ nusileidimui, Mėnulio paviršių tyrinės ir duomenis atgal į Žemę siųs Saulės energija varomas mėnuleigis.
Indijai ši misija kainavo 74,6 mln. dolerių – gerokai mažiau nei kitose šalyse.
Tik Rusijai, JAV ir Kinijai anksčiau yra pavykę atlikti kontroliuojamą nusileidimą Mėnulio paviršiuje.
