Marsas aplink savo ašį apsisuka per 24 valandas 37 minutes ir 22 sekundes. Kaip ir Žemės, taip ir Marso realus sukimasis nėra idealiai tolygus – planeta truputį svyruoja dėl įvairių giluminių bei atmosferinių reiškinių. Dabar pirmą kartą šie svyravimai išmatuoti.
Tam pasitarnavo, kaip galima nuspėti, „InSight“ zondo duomenys. 2018–2022 metais dirbęs paviršinis zondas tyrinėjo Marso drebėjimus ir kitokius virpesius. Vienas iš jo prietaisų buvo radijo antena, kuria zondas nuolat gaudė signalus iš Žemės ir siuntė atsakymus.
Priėmę signalus Žemėje, mokslininkai matavo jų Doplerio poslinkį – dažnio pasikeitimą dėl siųstuvo ir imtuvo tarpusavio judėjimo greičio. Žinodami, kaip juda antena Žemėje, jie galėjo apskaičiuoti ir Marso paviršiaus judėjimo greitį.
Dabar, išanalizavę pirmų 900 dienų „InSight“ judėjimo duomenis, mokslininkai pastebėjo nedidelius greičio svyravimus. Čia kalbama apie mažiau nei milimetro per dieną greičio pokyčius, tad mažesniuose duomenų rinkiniuose jų tiesiog nesimato.
Greičio pokyčiai rodo, kad Marsas šiek tiek svyruoja. Žemė irgi svyruoja, bet tai vyksta dėl Mėnulio traukos. Mažyčiai Marso palydovai svyravimų nesukelia, taigi priežastis turi būti kita. Greičiausiai tai yra skysto branduolio siūbavimas.
Remdamiesi tokia prielaida, tyrėjai apskaičiavo, kad Marso branduolio spindulys turėtų būti apie 1835 km, arba šiek tiek daugiau, nei pusė planetos spindulio. Šis skaičius gerai dera su rezultatais, gautais analizuojant drebėjimų duomenis.
Taip pat nustatyta, kad visas branduolys turėtų būti skystas, priešingai nei Žemėje. Tai paaiškina, kodėl Marsas neturi globalaus magnetinio lauko: pilnai skystame branduolyje nesusidaro srovės, generuojančios dinamo efektą, kaip Žemėje.
Dar vienas įdomus rezultatas – panašu, kad Marso sukimasis po truputį greitėja. Pokytis irgi labai mažas, dienos trukmė kasmet sumažėja mažiau nei viena milisekunde. Jis greičiausiai susijęs su Marso atmosferos arba ledo kepurių pokyčiais, bet tiksli priežastis kol kas neaiški.
Tyrimo rezultatai publikuojami žurnale „Nature“.
