Mėnulio paviršių „Chandrayaan-3“ nusileidimo modulis ir mėnuleigis turėtų pasiekti rugpjūčio 23 d.
Jei nusileidimas bus sėkmingas, Indija taps pirmąja šalimi, kuriai pavyks atlikti kontroliuojamą „minkštąjį nusileidimą“ netoli pietų ašigalio.
Ji taip pat taps tik ketvirtąja po JAV, buvusios Sovietų Sąjungos ir Kinijos šalimi, kuriai pavyko atlikti minkštąjį nusileidimą Mėnulyje.
Po to, kai erdvėlaivis apie 10 dienų skriejo aplink Žemę, praėjusį antradienį jis buvo išsiųstas į translunarinę orbitą, o šeštadienį sėkmingai įvestas į Mėnulio orbitą.
Indijos kosmoso tyrimų agentūra (ISRO) teigė, kad visi patikrinimai parodė, jog „Chandrayaan-3“ yra geros būklės. Ji taip pat nurodė, kad „tai jau trečias kartas iš eilės, kai ISRO sėkmingai išveda erdvėlaivį į Mėnulio orbitą“.
Mokslininkai teigia, kad „Chandrayaan-3“ – trečioji Indijos Mėnulio tyrimų programos misija – turėtų remtis ankstesnių Mėnulio misijų sėkme.
Ši misija pradėta praėjus 13 metų po pirmosios šalies misijos į Mėnulį 2008 m., kurios metu ant išdžiūvusio Mėnulio paviršiaus buvo aptikta vandens molekulių – ir nustatyta, kad Mėnulis dieną turi atmosferą.
„Chandrayaan-2“, kurią taip pat sudarė orbitinis aparatas, nusileidimo modulis ir mėnuleigis, startavo 2019 m. liepą, tačiau jis buvo sėkminga tik iš dalies. Jos orbitinis aparatas dar ir šiandien skrieja aplink Mėnulį ir jį tyrinėja, tačiau mėnuleigis nesugebėjo minkštai nusileisti ir nusileidimo metu sudužo.
ISRO vadovas Sreedhara Panickeris Somanathas sakė, kad Indijos kosmoso agentūra atidžiai išnagrinėjo avarijos duomenis ir atliko modeliavimo pratybas, kad ištaisytų galimus „Chandrayaan-3“, kuris sveria 3900 kg ir kainavo 6,1 mlrd. rupijų (67 mln. eurų), gedimus.
Nusileidimo modulis (pavadintas „Vikram“, pagal ISRO įkūrėjo vardą) sveria apie 1500 kg, o jo „pilve“ yra 26 kg sveriantis mėnuleigis, kuris pavadintas „Pragyaan“ – sanskrito kalbos žodžiu, reiškiančiu išmintį.
Dabar, kai aparatas jau įskriejo į Mėnulio orbitą, mokslininkai pradės palaipsniui mažinti raketos greitį, kad ji pasiektų tokį tašką, kuriame „Vikram“ galėtų minkštai nusileisti.
„Suplanuota keletas manevrų, kuriais bus palaipsniui mažinama erdvėlaivio orbita ir nustatoma jo padėtis virš Mėnulio ašigalių, – teigia ISRO. – Po tam tikrų manevrų varantysis modulis atsiskirs nuo orbitoje esančio nusileidimo modulio. Tada bus atlikta keletas sudėtingų stabdymo manevrų, kad rugpjūčio 23 d. būtų lengviau minkštai nusileisti Mėnulio Pietų ašigalio regione“.
Nusileidęs šešių ratų mėnuleigis įsijungs ir keliaus per Mėnulio paviršiaus uolas ir kraterius, rinkdamas svarbius duomenis ir vaizdus, kurie bus siunčiami į Žemę analizei.
„Mėnuleigyje yra penki prietaisai, kuriais bus siekiama išsiaiškinti Mėnulio paviršiaus fizines savybes, atmosferą netoli paviršiaus ir tektoninį aktyvumą – kad būtų galima ištirti, kas vyksta po paviršiumi. Tikiuosi, kad rasime ką nors naujo“, – sakė S.P. Somanathas.
Pietinis Mėnulio ašigalis vis dar beveik netyrinėtas – paviršiaus plotas, kuris ten lieka šešėlyje, yra daug didesnis nei Mėnulio šiaurinio ašigalio plotas – o tai, pasak mokslininkų, reiškia, kad nuolat šešėlyje esančiose vietose gali būti vandens.
Parengta pagal BBC.
