Naujame tyrime teigiama, kad tokia savybė yra įrodymas, jog Olimpo kalną kadaise supo vandenynas. Tokią išvadą mokslininkai daro lygindami Olimpo šlaitus su įvairiomis vulkaninėmis salomis Žemėje. Joms taip pat būdingas šlaito pokytis ties jūros lygiu, mat vandenį pasiekusi lava greitai sustingsta ir neplinta. Šlaito pokytis visose kalno pusėse matomas tokiame pačiame aukštyje.
Panašią formą turi ir Albos kalnas 1800 km į pietryčius nuo Olimpo. Abu kalnai priklauso Tarsidės vulkaniniam regionui, kuriame, manoma, vulkanizmas baigėsi vos prieš kelis milijonus metų. Ilgalaikis vulkanizmas, vykęs gerokai po Marso vandenyno pranykimo prieš tris milijardus metų, gali paaiškinti ir šlaito lūžio aukštį.
Šeši kilometrai yra gerokai virš praeities vandenyno lygio, bet kalnus ir visą plynaukštę aplink juos galėjo iškelti vėlesnis magmos judėjimas. Naujieji rezultatai patvirtina, kad Marso šiaurės pusrutulyje plytėjo milžiniškas vandenynas, kai kur besitęsiantis net iki pusiaujo.
Kalnų šlaitų tyrimai, nustatant jų cheminę ir mineraloginę sudėtį, leis daug geriau įvertinti Marso vandenyno raidą bei poveikį uolienoms, o gal net ir atskleis gyvybės pėdsakų.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Earth and Planetary Science Letters“.
