Iki 1846 m. astronomai atrado visas aštuonias pagrindines Saulės sistemos planetas. Tačiau tai nesustabdė žmonių nuo tolesnių paieškų. Per pastaruosius 100 metų buvo atrasta mažesnių tolimų kūnų, kuriuos vadiname nykštukinėmis planetomis – būtent joms dabar priskiriamas Plutoną.
Anot „Science Alert“, kai kurių iš šių nykštukinių planetų atradimas suteikė mums pagrindo manyti, kad Saulės sistemos pakraščiuose gali slypėti dar kažkas.
Ar Devintoji planeta egzistuoja?
Kiekvienas Saulės sistemos objektas skrieja aplink Saulę. Kai kurie juda greitai, kai kurie lėtai, tačiau visi juda laikydamiesi gravitacijos dėsnių. Viskas, kas turi masę, turi gravitaciją. Kuo daiktas sunkesnis, tuo didesnė jo gravitacija.
Planetos gravitacija yra tokia didelė, kad daro įtaką objektų judėjimui aplink ją. Žemės gravitacinė trauka viską laiko ant žemės.
Be to, mūsų Saulė turi didžiausią gravitacinę trauką iš visų Saulės sistemos objektų, todėl planetos iš esmės skrieja aplink ją.
Būtent supratimas apie gravitacinę trauką yra didžiausia užuomina apie galimą Devintosios planetos egzistavimą.
Neįprastos orbitos
Nagrinėdami tikrai tolimus objektus, pavyzdžiui, už Plutono esančias nykštukines planetas, pastebime, kad jų orbitos yra šiek tiek neįprastos. Šios planetos juda labai didelėmis elipsinėmis (ovalo formos) orbitomis, yra susigrupavusios ir, palyginti su likusia Saulės sistemos dalimi, išsidėsčiusios neįprastu kampu.
Kompiuteriu sumodeliavę, kokių gravitacinių jėgų reikia, kad šie objektai taip judėtų, astronomai nustatė, kad tam reikėtų planetos, kurios masė būtų bent dešimt kartų didesnė už Žemės masę.
Tačiau kyla klausimas: kur yra toji planeta yra?
Problema, su kuria astronomai susiduria dabar, yra bandymas patvirtinti, ar šios prognozės ir modeliai yra teisingi. Vienintelis būdas tai padaryti – surasti Devintąją planetą.
Paieškos tęsiasi
Mokslininkai visame pasaulyje jau daugelį metų intensyviai ieško matomų Devintosios planetos įrodymų.
Remdamiesi kompiuteriniais modeliais, mokslininkai mano, kad Devintoji planeta yra bent 20 kartų toliau nuo Saulės nei Neptūnas. Tyrėjai bando ją aptikti ieškodami saulės šviesos, kurią planeta galėtų atspindėti – panašiai kaip Mėnulis naktį šviečia nuo atspindėtos saulės šviesos.
Tačiau kadangi Devintoji planeta yra taip toli nuo Saulės, manoma, kad ji bus labai neryški ir sunkiai pastebima net geriausiais Žemės teleskopais. Be to, jos negalima ieškoti bet kuriuo metų laiku.
Anot „Science Alert“, egzistuoja tik nedideli laikotarpiai, kai sąlygos pastebėti planetą turėtų būti tinkamos – reikia laukti nakties, kai Mėnulis nėra matomas ir kai vieta, iš kurios stebima, yra atsisukusi į tinkamą dangaus dalį.
Tačiau nereikia prarasti vilties – per ateinantį dešimtmetį bus pastatyti nauji teleskopai ir pradėti nauji dangaus tyrimai. Galbūt jie kaip tik suteiks galimybę įrodyti arba paneigti, kad devintoji planeta egzistuoja, rašo „Science Alert“.
