Nepaisant šio reiškinio pavadinimo, Mėlynoji pilnatis iš tikrųjų nešvyti mėlynai. Pavadinimas kilęs iš angliško posakio „once in a blue moon“, kuris reiškia retai pasitaikantį įvykį ar reiškinį.
Kalbant techniniais astronomijos terminais, Mėlynoji pilnatis būna tada, kai per tą patį metų laiką įvyksta keturios pilnatys – o ne trys, kaip įprasta. Taip pat Mėlynąja pilnatimi vadinama antroji Mėnulio pilnatis, vykstanti per tą patį kalendorinį mėnesį – šis apibūdinimas, anot „IFLScience“, tinkamas šio mėnesio reikškiniams apibrėžti, nes 2023 m. yra 13 pilnačių, tačiau jos taip gerai išsidėsčiusios, kad kiekvienas metų laikas turi po tris.
Tuo tarpu Supermėnulis būna tada, kai Mėnulis labiausiai priartėja prie Žemės, o jo fazė sutampa su jaunaties arba pilnaties faze. Jei abu veiksniai įvyksta vienu metu, tai vadinama „Mėlynąja superpilnatimi“ arba „Mėlynuoju Supermėnuliu“.
Iš visų keturių 2023 m. įvyksiančių superpilnačių dvi iš jų įvyks rugpjūtį. Pirmasis patekės antradienį – pirmąją mėnesio dieną – ir atrodys maždaug 7,1 proc. didesnis bei beveik 15,6 proc. šviesesnis už vidutinę pilnatį.
Jei neturite galimybės išeiti į lauką ir jį pamatyti, italų astronomas Gianluca Masi internetu tiesiogiai transliuos virš Romos Koliziejaus kylantį Mėnulį.
Tačiau net jei praleisite šią superpilantį, kitos ilgai laukti nereikės – antrasis įvyks vos po 28 dienų, rugpjūčio 31 d. Ji bus 0,1 proc. didesnė ir ryškesnė už savo pirmtakę.
Pasak JAV leidinio „Farmer's Almanach“, kuris jau šimtmečius aprašo Mėnulio judėjimą, būtent ši Mėlynoji suerpilnatis bus „artimiausia, didžiausia ir ryškiausia 2023 m. supermėnulio pilnatis“.
Nors nė viena iš šių pilnačių nešvytės mėlynai, jos gali atrodyti šiek tiek oranžinės. Taip bus dėl to, kad rugpjūčio mėnesio pilnatis link Žemės paprastai priartėja žemiau horizonto. Tai reiškia, kad trumpesnių šviesos bangų – pavyzdžiui, mėlynos spalvos – sumažėja, nes jos išsisklaido atmosferoje, o ilgesnės bangos – pavyzdžiui, raudona ir oranžinė – lieka švytėti.
Paskutinį kartą toks Mėlynasis supermėnulis mūsų dangų papuošė prieš penkerius metus, 2018 m. – ir tada jis buvo dar raudonesnis nei įprastai.
Techniniu požiūriu tai buvo „kruvinoji superpilnatis“ – nes tai buvo ne tik antroji to mėnesio pilnatis, bet ji dar ir įvyko visiško Saulės užtemimo metu, dėl ko Mėnulis tapo dideliu, ryškiu ir rausvu. Kitas toks trigubas reiškinys įvyks tik 2037 m. sausio 31 d.
Parengta pagal „Science Alert“.
