Fobas – artimiausias iš dviejų Marso mėnulių – vis labiau artėja prie planetos ir, kaip teigia mokslininkai, vieną dieną jis susidurs su Marso paviršiumi, o Deimas (kitas planetos mėnulis) vis labiau tolsta, kol galiausiai paliks Marso orbitą.
„Fobas artėja prie Marso 1,8 m greičiu kas šimtą metų; tokiu greičiu po 50 mln. metų jis arba trenksis į Marsą, arba subyrės ir suformuos žiedą aplink planetą“, – rašoma NASA puslapyje apie Marso mėnulį.
„Mokslininkai jau žino, kad Fobas yra pasmerktas, – sakoma NASA pareiškime, kuriame aptariamas neseniai „Perseverance“ užfiksuotas užtemimas. – Mėnulis vis labiau artėja prie Marso paviršiaus ir yra pasmerktas po dešimčių milijonų metų atsitrenkti į planetą. Tačiau pastarųjų dviejų dešimtmečių užtemimų stebėjimai nuo Marso paviršiaus taip pat leido mokslininkams patikslinti savo supratimą apie lėtą Fobo mirties spiralę.“
Mūsų pačių Mėnulis tolsta nuo Žemės maždaug 3,78 cm per metus, o tai reiškia, kad ateityje žmonių tolimi palikuonys (jei jų dar bus) nematys visiško Saulės užtemimo. Mokslininkų požiūriu jis bus per mažas, kad uždengtų Saulę.
„Laikui bėgant visiškų Saulės užtemimų skaičius ir dažnumas mažės, – 2017 m. sakė NASA Goddardo kosminių skrydžių centro Mėnulio mokslininkas Richardas Vondrakas. – Maždaug po 600 mln. metų Žemė paskutinį kartą patirs visiško Saulės užtemimo grožį ir dramą.“
Tai, kad mūsų Mėnulis šiuo metu visiškai užtemdo Saulę, yra atsitiktinumas. Saulė ir Mėnulis danguje atrodo maždaug vienodo dydžio, nes Saulė yra maždaug 400 kartų toliau nuo Žemės nei Mėnulis ir maždaug 400 kartų didesnio skersmens. Prieš 4 mln. metų, prieš Mėnuliui nutolstant į dabartinę orbitą, jis danguje būtų atrodęs maždaug tris kartus didesnis nei dabar.
Parengta pagal „IFLScience“.
