Mokslininkai atrado naujos klasės žvaigždinį objektą, kuris, atrodo, nepaaiškinamu būdu priešinasi savo mirčiai.
Šis objektas, esantis maždaug už 15 000 šviesmečių nuo Žemės, atrodo tarsi magnetaras – suirusi kadaise buvusios žvaigždės milžinės širdis, dabar sutalpinusi Saulės masės kiekį į ne platesnį nei miestas rutulį, o jos magnetinis laukas daugiau nei kvadrilijoną kartų stipresnis už Žemės magnetinį lauką.
Šie (kosminiu mastu) mažyčiai besisukantys rutuliukai sukdamiesi gali skleisti itin ryškius elektromagnetinės spinduliuotės srautus, įskaitant radijo bangas, kurios pulsuoja pastoviu paslaptingu ritmu, paprastai pasikartojančiu kas kelias sekundes ar minutes. Šie radijo impulsai paprastai visiškai nutrūksta po kelių mėnesių ar metų, nes magnetaro sukimasis sulėtėja iki vadinamosios „mirties linijos“ – teorinės ribos, kurią peržengus žvaigždės magnetinis laukas tampa per silpnu, kad galėtų generuoti daugiau didelės energijos spinduliuotės.
Tačiau atrodo, kad šis naujai atrastas magnetaras vis dar spinduliuoja pastovią, ryškią spinduliuotę ir peržengęs „mirties ribą“ – ir taip jau daugiau nei 30 metų.
„Mūsų atrastas objektas sukasi per lėtai, kad skleistų radijo bangas – jis yra už „mirties ribos“, – pareiškime nurodo pagrindinė naujo objekto tyrimo autorė, Australijos Tarptautinio radijo astronomijos tyrimų centro (ICRAR) radioastronomė Natasha Hurley-Walker. – Darant prielaidą, kad tai yra magnetaras, šis objektas neturėtų būti pajėgus skleisti radijo bangų. Tačiau mes jas matome“.
Jei tai pasitvirtins, šis itin ilgu ciklu pasižymintis magnetaras galėtų būti naujos klasės žvaigždžių objektas, prieštaraujantis visiems dabartiniams teoriniams modeliams.
Pirmą kartą mokslininkų komanda šį keistą magnetarą, pavadintą GPM J1839–10, aptiko 2022 m. rugsėjį, naudodami Australijos užmiestyje esantį radijo teleskopų masyvą „Murchison Widefield Array“. Jų stebėjimai parodė, kad objektas intensyviai švytėdamas maždaug po penkias minutes, kas 22 minutes pulsuoja ryškiomis radijo bangomis – o paskui vėl užgęsta.
Tai jau savaime nepaprastas atradimas – kadangi dauguma radijo bangomis spinduliuojančių magnetarų pulsuoja kas kelias sekundes ar minutes – o šio objekto 22 minučių ciklas padarė jį magnetaru, pasižyminčiu ilgiausiu kada nors atrastu ciklu. Šis itin ilgas ciklas taip pat leidžia manyti, kad magnetaras sukasi itin lėtai – lėčiau „mirties ribos“.
Siekdami daugiau sužinoti apie šį nepaaiškinamą objektą, tyrėjai palygino magnetaro stebėjimus, atliktus visame pasaulyje su puse tuzino kitų radijo teleskopų, o taip pat išnagrinėjo 1988 m. archyvinius duomenis. Komandos nuostabai, seniausiame duomenų rinkinyje jie pastebėjo tą patį objektą, pulsuojantį beveik tuo pačiu 22 minučių intervalu – beveik nepakitusį per pastaruosius 33 metus.
Šios ypatingos savybės – lėtas objekto sukimasis, itin ilgas impulsų periodas ir itin ilgaamžis radijo spinduliavimo režimas – prieštarauja visiems megnetarams taikomiems modeliams, rašo tyrėjai. Gali būti, kad objektas išvis nėra magnetaras. Tai gali būti baltoji nykštukė – kito tipo žvaigždžių liekana – kuri yra daug didesnė už magnetarą ir sukasi lėčiau. Tačiau pasak komandos, šio objekto radijo bangų spinduliavimas yra bent 1000 kartų ryškesnis už ryškiausią kada nors aptiktą baltąją nykštukę.
„Šis nepaprastas objektas meta iššūkį mūsų supratimui apie neutronines žvaigždes ir magnetarus, kurie yra vieni egzotiškiausių ir ekstremaliausių objektų Visatoje, – sako N.Hurley-Walker. – Nepriklausomai nuo to, koks tai yra objektas, jis yra nepaprastas“.
Komandos tyrimai paskelbti žurnale „Nature“.
Parengta pagal „Live Science“.
