Organiniai junginiai – tai molekulės, sudarytos iš anglies ir dažnai turinčios kitų elementų, pavyzdžiui vandenilio, deguonies, azoto, fosforo ir sieros. Anksčiau mokslininkai buvo aptikę kelių rūšių marsietiškos kilmės organinių molekulių – meteorituose, kuriuos kosminiai smūgiai atvijo nuo Marso ir kurie nukrito Žemėje – ir Raudonosios planetos Gale'o krateryje, kurį NASA marsaeigis „Curiosity“ tyrinėja nuo 2012 m.
„Jie yra įdomi užuomina astrobiologams, nes dažnai laikomi gyvybės statybiniais elementais“, – sako pagrindinė tyrimo autorė ir Kalifornijos technologijos instituto Pasadenoje planetų mokslininkė Sunanda Sharma.
Tačiau „svarbu tai, kad juos gali sukurti ir su gyvybe nesusiję procesai“, pabrėžia S.Sharma. Todėl norint suprasti, kas gali būti susiję su gyvybe Marse ir kas ne, labai svarbu ištirti, kokių organinių molekulių esama Raudonojoje planetoje – ir kaip jos susidarė.
„Kaip planetų mokslininkai ir astrobiologai, mes labai atsargiai dėliojame teiginius – tvirtinimas, kad gyvybė yra organinių medžiagų ar galimų biologinių požymių šaltinis, yra paskutinė hipotezė, o tai reiškia, kad turėtume atmesti bet kokį nebiologinės kilmės šaltinį“, – aiškina mokslininkė.
Naujajame tyrime S.Sharma ir jos kolegos analizavo „Perseverance“ duomenis. 2021 m. vasarį marsaeigis nusileido Jezero krateryje – senovinio ežero baseino vietoje, kuri, kaip teigiama ankstesniuose darbuose, pasižymėjo dideliu gyvybės potencialu praeityje. Kraterio dugne taip pat yra molio ir kitų mineralų, kurie gali išsaugoti organines medžiagas.
Konkrečiai mokslininkai išnagrinėjo „Perseverance“ marsaeigyje esančio prietaiso „Scanning Habitable Environments with Raman and Luminescence for Organics and Chemicals“ (SHERLOC) duomenis. SHERLOC yra pirmoji priemonė Marse, galinti atlikti smulkų organinių molekulių kartografavimą ir analizę.
Tyrėjai daugiausia dėmesio skyrė SHERLOC duomenims, gautiems iš Máaz ir Séítah – dviejų uolienų, esančių Jezero kraterio dugne. Kai SHERLOC ultravioletine šviesa apšviečia organinius junginius, ir jie gali švytėti panašiai kaip medžiaga po ultravioletine lempa. Molekulės švytėjimo bangų ilgis gali padėti ją identifikuoti.
S.Sharma ir jos kolegos organinių molekulių požymių rado visuose 10 vietų, į kur „Perseverance“ gręžėsi Máaz ir Séítah vietovėse, apimančiose laikotarpį nuo mažiausiai maždaug prieš 2,3 mlrd. iki 2,6 mlrd. metų. Tai „rodo galimybę, kad gyvybės statybiniai blokai Marso paviršiuje galėjo būti ilgą laiką ir ne vienoje vietoje“, teigia planetų mokslininkė.
Mokslininkai aptiko įrodymų, kad egzistuoja daug įvairių klasių organinių molekulių. Šios medžiagos Máaz ir Séítah buvo išsidėsčiusios įvairiai – o tai rodo, kad jos galėjo atsirasti iš įvairių mineralų ir skirtingų susidarymo mechanizmų. Šie organiniai junginiai dažniausiai atrodė susiję su mineralais, susijusiais su vandeniu.
„Pastebėti, kad galimi organiniai signalai skiriasi savo tipu, aptikimo skaičiumi ir pasiskirstymu abiejuose kraterio dugno vienetuose, buvo netikėta ir įdomu, – prisimena S.Sharma. – Tai atveria skirtingo susidarymo, išsaugojimo ar transportavimo mechanizmų galimybę visame krateryje ir, platesne prasme, Marso paviršiuje“.
Mokslininkams nepavyko nustatyti konkrečių organinių molekulių. „Kad galėtume patvirtinti organinių medžiagų buvimą ir konkrečius jų tipus, reikėtų mėginius grąžinti į Žemę“, – teigia tyrėja. – Toks ir yra mūsų tikslas“.
Mokslininkai savo išvadas išsamiai aprašė žurnale „Nature“.
Parengta pagal Space.com
