Nedidelis rotorinis orlaivis, kuris 2021 m. pradžioje kartu su marsaeigiu „Perseverance“ iškeliavo į Raudonąją planetą, jau ištvėrė gerokai ilgiau nei pradinę 30 dienų misiją ir penkių bandomųjų skrydžių metu įrodė savo technologijos pritaikomumą.
Nuo to laiko jis buvo panaudotas dešimtis kartų ir veikė kaip oro žvalgas, padedantis savo ratuotam palydovui ieškoti senovinės (milijardų metų senumo) mikrobiologinės gyvybės ženklų iš tų laikų, kai Marsas buvo daug drėgnesnis ir šiltesnis nei dabar.
52-asis „Ingenuity“ skrydis prasidėjo balandžio 26 d., tačiau misijos valdytojai NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijoje (JPL) prarado ryšį, kai po dviejų minučių skrydžio, kurio metu buvo įveiktas 363 m atstumas, įrenginys nusileido ant Marso paviršiaus.
Ryšio praradimo buvo tikėtasi, nes tarp „Ingenuity“ ir „Perseverance“ buvo kalva kalva, kuri trukdė ryšiui su žeme. Nepaisant to, „tai buvo ilgiausias atvejis, kai iki šiol misijos metu negirdėjome apie „Ingenuity“, – sakė „Ingenuity“ komandos vadovas Joshua Andersonas.
„Ingenuity“ sukurtas taip, kad kai atsiranda kokių ryšio problemų, jis pats pasirūpintų savimi – bet mes visi vis tiek pajutome palengvėjimą, kai pagaliau išgirdome atsakymą“.
Iki šiol gauti duomenys rodo, kad sraigtasparnis yra geros būklės. Jei ir tolesni būklės patikrinimai bus normalūs, „Ingenuity“ bus pasiruošęs kitam skrydžiui į vakarus – link uolų atodangos, kurią nori ištirti „Perseverance“ komanda.
Tai ne pirmas kartas, kai „Ingenuity“ patiria ryšio sutrikimų. Balandžio mėnesį sraigtasparnis žvalgė senovinės upės deltą ir dingo maždaug šešioms dienoms – „kankinamai ilgam laikui“, – tinklaraščio įraše rašė vyriausiasis inžinierius Travisas Brownas.
Parengta pagal Phys.org
