Nepriklausomai nuo to, ar ji išliks tinkama gyventi, ar ne, pati Žemė turi griežtą savo gyvavimo trukmės ribą – maždaug po penkių milijardų metų Saulėje baigsis vandenilis ir vietoj jo mūsų žvaigždė pradės deginti helį. Dėl to ji išsipūs iki raudonosios milžinės ir praris Merkurijų, Venerą bei Žemę. Galiausiai ji nusimes išorinius medžiagos sluoksnius ir virs baltąja nykštuke, kuri per trilijonus metų palaipsniui atvės iki foninės kosmoso temperatūros.
Panašus likimas laukia daugybės aplink kitas žvaigždes skriejančių pasaulių. Tačiau dabar astronomai atrado planetą „zombę“, kuri, regis, nepaisant visų prognozių, išgyveno tokį kataklizmą. Dramatiška istorija vyko palyginti arti Žemės esančioje žvaigždžių sistemoje – vos už maždaug 520 šviesmečių.
Laimingoji planeta buvo pavadinta Halla – ir ji skrieja aplink milžinišką žvaigždę, vadinamą Baekdu ir esančią Mažųjų Grįžulo ratų žvaigždyne. Baekdu yra beveik 11 kartų didesnė už Saulę, tačiau jos masė tik 1,6 karto didesnė už Saulės masę – todėl Halla skrieja aplink ją gana arti, atstumu, kuris yra mažesnis nei pusė atstumo tarp Žemės ir Saulės.
Naujajame tyrime astronomai detaliau ištyrė žvaigždę ir nustatė, kad joje jau vyksta helio degimas – o tai rodo, kad anksčiau ji jau buvo perėjusi raudonosios milžinės fazę. Mokslininkų skaičiavimais, per tą laiką Baekdu turėjo būti išsipūtusi gerokai toliau nei yra dabartinė Halo orbita.
„Išnaudojusi savo branduolio vandenilį, žvaigždė turėjo išsipūsti iki 1,5 karto didesnio atstumo nei dabartinė planetos orbita – visiškai ją prarydama – ir tik tada turėjo susitraukti iki dabartinio dydžio, – sako vienas iš tyrimo autorių, dr. Danas Huberis. – Paprastai arti skriejančioms planetoms tai turi katastrofiškų pasekmių. Kai supratome, kad Halla sugebėjo išgyventi netoli savo žvaigždės milžinės, tai buvo visiška staigmena“.
Taigi, kaip planeta išliko „gyva“? Mokslininkai teigia, kad labiausiai tikėtinas paaiškinimas yra tas, kad Armagedono pavyko išvengti dėl antrosios žvaigždės, kuri anksčiau egzistavo šioje sistemoje. Senstant abiem žvaigždėms, jos turėjo viena nuo kitos nusiurbti medžiagą, neleisdamos viena kitai plėstis – kol galiausiai susijungė į dabartinę Baekdu.
Kitas variantas – Halla egzistuoja ne taip jau seniai. Susidūrusios dvi žvaigždės galėjo sukurti dujų debesį, kuris atvėso ir tada suformavo Hallą – kaip naują „antros kartos“ planetą sistemoje.
Kad ir kas nutiko, tai intriguojanti sistema, galinti astronomus daug ko išmokyti apie planetų ir žvaigždžių gyvenimą bei mirtį.
Tyrimai paskelbti žurnale „Nature“. Susiliejimo ir naujos planetos gimimo scenarijų animacijas galite pamatyti šiuose vaizdo įrašuose:
Parengta pagal „New Atlas“.
