Šis junginys, vadinamas metilo katijonu, arba CH3+, buvo aptiktas jaunoje žvaigždžių sistemoje, esančioje už 1350 šviesmečių nuo Žemės, Oriono ūke, praneša NASA.
Anglies junginiai mokslininkus intriguoja, nes jie yra visos mums žinomos ir suprantamos gyvybės pagrindas. Metilo katijonas laikomas pagrindiniu komponentu, padedančiu susidaryti sudėtingesnėms anglimi grįstomis molekulėms.
Supratimas, kaip Žemėje atsirado ir išsivystė gyvybė, galėtų padėti mokslininkams nustatyti, ar tai įmanoma ir kitur Visatoje. Itin jautrūs Jameso Webbo teleskopo, kuris kosmosą stebi žmogaus akiai nematoma infraraudonąja šviesa, gebėjimai leidžia daugiau sužinoti apie organinę chemiją kosmose.
Kosminė observatorija aptiko metilo katijoną protoplanetiniame diske, vadinamame d203–506, besisukančiame aplink jauną raudonąją nykštukę. Šie diskai, daugiausia sudaryti iš dujų ir dulkių, yra žvaigždžių formavimosi liekanos. Tokiuose dideliuose žvaigždžių haluose gimsta planetos ir susidaro planetinės sistemos.
Tyrimas, kuriame išsamiai aprašytas šis atradimas, pirmadienį paskelbtas žurnale „Nature“.
Ultravioletinės spinduliuotės vaidmuo
Raudonosios nykštukės yra daug mažesnės ir vėsesnės už mūsų Saulę, tačiau d203–506 sistemą vis tiek pasiekia stipri ultravioletinė šviesa iš gretimų jaunų, masyvių žvaigždžių.
Daugeliu atvejų tikimasi, kad ultravioletinė spinduliuotė sunaikins organines molekules, tačiau komanda iš tikrųjų numatė, kad ši spinduliuotė gali būti būtinu energijos šaltiniu, leidžiančiu susidaryti metilo katijonui.
Susidarius CH3+, prasideda papildomos cheminės reakcijos, kurios leidžia susidaryti sudėtingesnėms anglies molekulėms, net ir esant žemai kosminei temperatūrai.
Nors metilo katijonas neefektyviai reaguoja su vandeniliu – gausiausia Visatos molekule – jis gerai reaguoja su daugeliu kitų molekulių. Dėl šios cheminės savybės astronomai jau seniai CH3+ laiko svarbia tarpžvaigždinės organinės chemijos sudedamąja dalimi. Tačiau iki šiol metilo katijonas kosmose nebuvo aptiktas.
„Šis aptikimas ne tik patvirtina neįtikėtiną Jameso Webbo teleskopo jautrumą, bet ir pagrindinę CH3+ svarbą tarpžvaigždinėje chemijoje“, – teigia tyrimo bendraautorė Marie-Aline Martin-Drumel, kuri yra Paryžiaus-Saclay universiteto Molekulinių mokslų instituto mokslininkė.
Tyrėjai protoplanetiniame diske d203–506 aptiko kitokių molekulių nei tipiniuose diskuose – bet vandens, kaip teigiama tyrime, neaptiko.
„Tai aiškiai rodo, kad ultravioletinė spinduliuotė gali visiškai pakeisti protoplanetinio disko cheminę sudėtį. Ji iš tikrųjų gali atlikti lemiamą vaidmenį ankstyvuosiuose cheminiuose gyvybės atsiradimo etapuose“, – teigia pagrindinis tyrimo autorius Olivier Berné, kuris yra Prancūzijos Nacionalinio mokslinių tyrimų centro Tulūzoje astrofizikas.
Parengta pagal CNN.
