Jei žmonija ketina nuolat būti kosmose ir vykdyti keliones, kurios gali trukti mėnesius ar metus, astronautų virtuvė turės atsisakyti šaltyje džiovintų krevečių kokteilių ir pateikti valgiaraštį, kuris būtų panašesnis į pasiekiamą Žemėje.
Tai reiškia, kad reikia perimti antžeminius maisto gaminimo būdus, kad jie galėtų veikti nesvarumo sąlygomis. Ir atrodo, kad Europos Kosmoso agentūra (EKA) nusprendė ne pradėti nuo ko nors paprasto – pavyzdžiui, žalumynų salotų – o imtis rimtų reikalų ir pradėti nuo keptų bulvių.
Visa problema, kad kepimas yra šis tas daugiau nei tiesiog aliejaus įpylimas į keptuvę ir bulvyčių išbėrimas į verdantį aliejų. Kepimas yra labai sudėtingų fizikos ir chemijos procesų rinkinys, o kai kurie iš jų gali neveikti nulinės gravitacijos sąlygomis. Vienas iš aspektų yra tas, kaip kepant bulvėse susidaro burbuliukai. Be gravitacijos aliejus negali cirkuliuoti aplink bulves, todėl burbuliukai gali prilipti ir sudaryti izoliacinį garų sluoksnį – todėl bulvės negali tinkamai iškepti.
Siekdama tai ištirti, tyrėjų komanda sukonstravo eksperimentinę kepimo mašiną, kuri veikia kaip karuselė – ir didelės spartos kamerą, kuri fiksuoja kepimo procesą, taip pat burbuliukų augimo greitį, dydį, pasiskirstymą ir išsiskyrimo iš bulvės greitį. Taip pat buvo fiksuojama aliejaus ir bulvių vidaus temperatūra.
Visas aparatas buvo automatizuotas, sandariai uždarytas ir apsaugotas nuo slėgio. Tai buvo labai svarbu, nes aparatas buvo išbandytas jį įdėjus į EKA lėktuvą, kuris skraidė parabolinėmis trajektorijomis, kad kelioms sekundėms sukurtų nesvarumo būseną.
Pasak kosmoso agentūros, burbuliukai susiformavo ir atsiskyrė nuo bulvių paviršiaus, kaip ir Žemėje. Nors šį procesą dar reikia šiek tiek patobulinti atsižvelgiant į parametrus, jis teikia vilties, kad netolimoje ateityje bus galima kepti tarpplanetinius patiekalus – ir šis išradimas gali turėti įtakos ne tik virtuvėje.
„Be mitybos ir patogumo, kepimo kosmose proceso tyrimas taip pat galėtų padėti tobulėti įvairiose srityse, pradedant tradiciniu virimu ir baigiant vandenilio gamyba iš Saulės energijos mikrogravitacijos sąlygomis“, – aiškina komandos atstovas Johnas Lioumbasas.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Food Research International“.
Parengta pagal „New Atlas“.
