Įvykį, pavadintą AT2021lwx, astronomai pastebėjo už 8 mlrd. šviesmečių nuo Žemės. Šis keistas sprogimas, išlaisvinęs maždaug 100 kartų daugiau energijos nei Saulė per visą savo gyvavimo laikotarpį, įvyko tada, kai Visatai buvo 6 mlrd. metų (dabartinis Visatos amžius – 13,7 mlrd. metų).
„Mes atsitiktinai susidūrėme su šiuo sprogimu, nes ieškant supernovos jį pažymėjo mūsų paieškos algoritmas, – pranešime cituojamas Sautamptono universiteto (Jungtinė Karalystė) astronomas ir pagrindinis tyrimo autorius Philipas Wisemanas. – Dauguma supernovų ir potvyninių išsiveržimų [ryškūs blyksniai, atsirandantys, kai juodosios skylės suplėšo klajojančias žvaigždes] trunka tik porą mėnesių, o paskui išnyksta. Tai, kad kažkas ryškaus išsilaikė daugiau nei dvejus metus, iš karto pasirodė labai neįprasta“.
Paslaptingo sprogimo priežastis neaiški, tačiau astronomai mano, kad šiuo atveju greičiausiai milžinišką vandenilio dujų debesį (tūkstančius kartų didesnį už mūsų Saulę) prarijo supermasyvi juodoji skylė.
Kai debesies gabalai praryjami, smūginės bangos keliauja per likusias karštas dujas ir sukelia milžinišką sprogimą, kurio šviesa jau daugiau kaip dvejus metus bombarduoja Žemę ir vis dar nenuslopsta. Naudodamiesi dviem teleskopų sistemomis – Zwicky Trumpalaikių reiškinių paieškos centro (angl. Zwicky Transient Facility) Kalifornijoje ir Asteroidų susidūrimo su Žeme paskutinio perspėjimo sistema (angl. Asteroid Terrestrial-impact Last Alert System, ATLAS) Havajuose – mokslininkai aptiko ryškią, blyksinčią tolimo įvykio šviesą.
Juodosios skylės atsiranda kolapsuojant milžiniškoms žvaigždėms – ir auga rydamos dujas, dulkes, žvaigždes ir kitas juodąsias skyles. Kai kuriais atvejais dėl trinties spirale besiveržianti medžiaga įkaista ir ima skleisti šviesą, kurią galima aptikti teleskopais – tokie reiškiniai virsta vadinamaisiais aktyviaisiais galaktikų branduoliais (angl. active galactic nuclei, AGN).
Ekstremaliausi AGN yra kvazarai – supermasyvios juodosios skylės, milijardus kartų masyvesnės už Saulę, kurios savo dujinius kokonus išsklaido trilijonus kartų ryškesniais šviesos sprogimais nei ryškiausios žvaigždės.
Tačiau, šuo atveju nepaisant to, kad sprogimo ryškumas prilygsta kvazarui, sprogimas yra per trumpas, kad tai būtų galima vadinti kvazaru.
„Kvazarų atveju matome, kad ryškumas laikui bėgant tai didėja, tai mažėja. Tačiau visą dešimtmetį AT2021lwx nebuvo aptiktas, o paskui staiga jis pasirodė tokio ryškumo, kokio nėra buvę Visatoje“, – teigia kitas Sautamptono universiteto astronomijos profesorius ir tyrimo bendraautorius Markas Sullivanas. Tai reiškia, kad sprogimą greičiausiai sukėlė dujų debesis, kuris iš pradžių „saugiai“ skriejo aplink juodąją skylę, bet nukrypo nuo kurso ir buvo įsiurbtas į kosminės pabaisos nasrus.
Siekdami patvirtinti sprogimą sukėlusio objekto tapatybę, mokslininkai dabar išsamiau tiria sprogimą, skenuodami įvairius bangų ilgius. Tai gal atskleisti reiškinio paviršiaus formą, temperatūrą ir paslaptingus procesus, kurie generuoja tokią ryškią šviesą.
Tyrėjai savo išvadas gegužės 11 d. paskelbė žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“.
Parengta pagal „Live Science“.
