„Kosmoso sektoriaus augimas yra viena prioritetinių mūsų šalies krypčių. Lietuva jau dabar gali didžiuotis pasiekimais kosmoso technologijų srityje – esame tarp pasaulio lazerinių technologijų lyderių, pripažinti nanopalydovų ir jų komponentų gamintojai, daug pasiekę apdorojant Žemės stebėjimo duomenis. Siekiant tapti stipriais tarptautinio lygio žaidėjais, šis finansavimas padės augti ir išnaudoti milžinišką potencialą bei sulaukti įvertinimo tarptautiniu mastu“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Finansavimą EKA numato skirti UAB „Delta biosciences“, Klaipėdos universiteto, Vilniaus universiteto, Fizinių ir technologijos mokslų centro bei dviem UAB „Astrolight“ projektams. Pareiškėjai numato įgyvendinti projektus, kurie bus vykdomi kosmoso sektoriui didžiausią potencialą turinčiose mokslo ir technologijų srityse, nurodoma pranešime.
„Šešių Lietuvos projektų įtraukimas į EKA rekomenduojamų finansuoti projektų sąrašą dar kartą įrodo reikšmingą Lietuvos vaidmenį ir pastangas kosmoso sektoriuje. Neabejojame, kad tai padės mūsų šaliai praplėsti kosmoso tyrinėjimų galimybių ribas ir sparčiau vystyti naujas šios srities technologijas“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė.
Lietuva kelia tikslą šalies kosmoso sektorių iki 2027 metų išauginti dešimteriopai – iki 1 proc. BVP. Tikimasi, kad per 5 metus kosmoso įmonių skaičius Lietuvoje išaugs daugiau kaip 2,5 karto ir pasieks apie 80 bendrovių, pažymima pranešime.
Ministerija pabrėžia, kad norint pasiekti šiuos tikslus, Lietuvos kosmoso pramonei itin svarbu dalyvauti EKA veikloje. Įvertinusi savo kosmoso sektoriaus stiprybes, Lietuva dalyvauja įvairiose pasirenkamosiose EKA programose, taip pat įgyvendina Trečiųjų šalių programą, kurioje gali dalyvauti tik Lietuvos verslo ir mokslo atstovai. Tai priemonė tobulinti Lietuvos pramonės kompetencijas, siekiant pasirengti konkuruoti pagal EKA pasirenkamąsias programas. Skelbti artimiausią RPA kvietimą numatoma rudenį.
