Misiją „HAKUTO-R“ vykdė Japonijos bendrovė „ispace“. 2022 m. gruodį nusileidimo modulį paleido raketa „SpaceX Falcon 9“, balandžio 25 d. nepavykus nusileidimui, „HAKUTO-R“ prisijungė prie tokių misijų kaip Izraelio „Beresheet“ ir Indijos „Vikram“, kurių įrenginiai 2019 m. bandydami nusileisti Mėnulyje sudužo.
„Tenka manyti, kad mums nepavyko užbaigti nusileidimo ant Mėnulio paviršiaus, – per tiesioginę nusileidimo bandymo transliaciją sakė „ispace“ generalinis direktorius Takeshi Hakamada. – Mūsų inžinieriai toliau aiškinsis situaciją“.
Kol kas neaišku, kas automatinio nusileidimo proceso metu nepavyko. Nusileidimo modulis, dar žinomas kaip „Misija 1“ (arba „M1“) turėjo nusileisti Atlaso krateryje, esančiame Šalčio jūros regione šiauriniame Mėnulio pusrutulyje, praėjus maždaug valandai po pradinio deorbitinio manevro. T.Hakamada pažymėjo, kad komanda palaikė ryšį su „HAKUTO-R“ iki pat paskutinių nusileidimo akimirkų ir sėkmingai gavo skrydžio duomenis, kurie bus naudojami būsimoms misijoms.
„Labai didžiuojamės, kad per šią pirmąją misiją jau pasiekėme daug dalykų, – sakė T.Hakamada. – Mes ir toliau tęsime“.
Ir šios būsimos misijos nėra hipotetinės: „ispace“ ketina paleisti dvi papildomas misijas – abi jos, be kitų klientų, gabens ir NASA naudingąjį krovinį – atitinkamai 2024 m. ir 2025 m.
„Labai džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad nuo praėjusios savaitės pradėjome kurti nusileidimo modulį „M2“, – transliacijos metu sakė „ispace“ inžinierius Scottas Moonas. – Esame pakeliui į „M2“ paleidimą“.
Pagrindinis iš „HAKUTO-R“ naudingųjų krovinių buvo Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sukurtas mėnuleigis „Rashid“. Buvo numatyta, kad Mėnulio paviršiuje jis veiks dvi savaites ir išbandys daugybę tyrimų technologijų.
Tarp mėnuleigio prietaisų buvo didelės skiriamosios gebos ir mikroskopinės kameros, termovizorius ir Langmuiro zondas, kurį mokslininkai būtų naudoję norėdami ištirti, kaip krūvį turinčios dalelės veikia Mėnulio dulkes. Mėnuleigis būtų tapęs antruoju už Žemės orbitos ribų esančiu JAE kosminiu aparatu: šalis dar valdo orbitinį aparatą „Hope Mars“.
„HAKUTO-R“ taip pat gabeno antrąjį Mėnulio tyrinėtoją – Japonijos aerokosminių tyrimų agentūros sukurtą robotą. Buvo tikimasi, kad šis robotas riedės Mėnulio paviršiumi ir rinks vaizdus bei duomenis, kurie būtų naudingi Japonijos planuojamam būsimiems astronautams skirtam hermetiškam mėnuleigiui.
Pradedant nusileidimo bandymą „ispace“ inžinieriai žinojo, kad jų laukia nemenki iššūkiai: Mėnulis savo laiku yra pražudęs daugybę ambicingų erdvėlaivių. Vis dėlto nesėkmė yra smūgis Japonijai ir tiems, kurie pasisako už privačius Mėnulio tyrinėjimus.
„Istoriją gali kurti tik tie, kurie meta jai iššūkį, o iššūkiai nebūtų įmanomi be rizikos, – tiesioginės transliacijos metu prieš „HAKUTO-R“ nusileidimą sakė planetų mokslininkas Yuichi Tsuda, vadovavęs nacionalinei misijai „Hayabusa2“, kuri 2020 m. į Žemę pristatė asteroido mėginius. – Rizikuoti gali tik tie, kurie svajoja. Taigi, „ispace“ komanda, jūs visi esate puikūs svajotojai“.
Parengta pagal „Scientific American“.
