„SpaceX“ erdvėlaivis, pavadintas „Starship“, šiuo metu stovi bendrovės paleidimo aikštelėje pietinėje Teksaso pakrantėje. Įmonė planuoja skrydį pirmadienį 16 val. 20 min. Lietuvos laiku – nors tai gali įvykti bet kuriuo metu nuo 16 val. iki iki 17 val. 30 min.
„Manau, kad norėčiau tiesiog nesukelti daug lūkesčių, – sekmadienio vakarą „Twitter“ rašė „SpaceX“ generalinis direktorius Elonas Muskas. – Jeigu mes pakankamai toli nukeliausime nuo starto aikštelės, kol kas nors nutiks ne taip, tada, manau, laikyčiau tai sėkme. Tik svarbu nesusprogdinti aikštelės“.
Jis taip pat pridūrė, kad yra didelė tikimybė, kad skrydis bus atidėtas – „nes šį paleidimą ketina vertinti gana atsargiai“.
Tai būtų pirmasis „SpaceX“ bandymas paleisti pilnai surinktą erdvėlaivį „Starship“ – po kelerius metus trukusios bandymų kampanijos.
Apie „Starship“ E. Muskas kalba jau pusę dešimtmečio ir dažnai pabrėžia erdvėlaivio potencialą gabenti krovinius ir žmones į Marsą. „SpaceX“ vadovas netgi yra sakęs, kad vienintelis jo įmonės įkūrimo tikslas buvo sukurti tokią transporto priemonę kaip „Starship“, kuri leistų Marse įkurti žmonių gyvenvietę.
Be to, NASA jau sudarė su „SpaceX“ kelių milijardų dolerių vertės sutartis, pagal kuriuos „Starship“ gabens valstybinės misijos „Artemis“ astronautus į Mėnulio paviršių.
Per inauguracinį skrydžio bandymą pirmadienį erdvėlaivis vis dėlto neskris pilna orbita aplink Žemę. Tačiau jei viskas vyks sėkmingai, „Starship“ pakils apie 240 kilometrų virš Žemės paviršiaus – t. y. į aukštį, kuris jau laikomas kosmine erdve (kosmoso riba prasideda nuo vadinamosios Karmano linijos, kuri yra 100 km aukštyje).
„Starship“ sudaro dvi dalys: raketa nešėja „Super Heavy“ – milžiniška raketa, kurioje yra 33 varikliai – ir erdvėlaivis „Starship“, kuris paleidimo metu yra ant raketos nešėjos ir skirtas atsiskirti tada, kai raketa išeikvoja degalus.
Didžiulė „Super Heavy“ raketos pirmoji pakopa suteiks pirmąjį galios pliūpsnį starto metu.
Tikimasi, kad praėjus mažiau nei trims minutėms po pakilimo pirmoji pakopa išeikvos degalus ir atsiskirs nuo erdvėlaivio „Starship“ – ir nusileis į vandenyną. Kad išvystytų beveik orbitinį greitį, pats „Starship“ daugiau nei šešias minutes iįjungs šešis savo variklius.
Tada erdvėlaivis apskries dalį planetos ir grįš į Žemės atmosferą netoli Havajų. Tikimasi, kad maždaug po pusantros valandos nuo pakilimo jis nusileis prie pakrantės.
Galutinė „Starship“ sėkmė ar nesėkmė turi didžiulę reikšmę. Visa tai ne tik labai svarbu „SpaceX“ kaip bendrovės ateičiai, bet ir Jungtinių Valstijų vyriausybės užmojams.
Tačiau ne viskas priklauso nuo šio pirmojo bandomojo skrydžio. „SpaceX“ jau turėjo daug laiko įsitikinti, kad yra pasirengę susidurti su nesėkmėmis, klaidomis ir sprogimais – vardan savo erdvėlaivių konstrukcijos tobulinimo.
Prieš pirmąjį bendrovės raketos „Falcon Heavy“ paleidimą 2018 m., kuri buvo galingiausia raketa iki NASA raketos SLS skrydžio praėjusiais metais, E. Muskas prognozavo, kad sėkmės tikimybė bus tik 50:50.
Bet inauguracinis „Falcon Heavy“ paleidimas galiausiai buvo sėkmingas.
Ilga kelionė
„Starship“ buvo kuriamas privačiame „SpaceX“ kosmodrome, esančiame Teksase, prie JAV ir Meksikos sienos. Bandymai prasidėjo prieš kelerius metus, nuo trumpų ankstyvųjų erdvėlaivio prototipų „šuolio bandymų“.
Įmonė pradėjo trumpus skrydžius, kai kosminiai aparatai pakildavo keliasdešimt metrų nuo žemės – o vėliau perėjo prie skrydžių dideliame aukštyje, kurių dauguma baigdavosi dramatiškais sprogimais, kai įmonė bandydavo raketas nutupdyti vertikaliai.
Tačiau vienas suborbitinio skrydžio bandymas 2021 m. gegužę baigėsi sėkmingai.
Nuo to laiko „SpaceX“ taip pat dirbo, kad parengtų skrydžiui „Super Heavy“. Masyviame 69 metrų aukščio cilindre sumontuoti 33 „Raptor“ varikliai.
Pilnai sujungtas „Starship“ ir „Super Heavy“ yra maždaug 120 metrų aukščio.
Daugiau nei metus „SpaceX“ laukė JAV Federalinės aviacijos administracijos (FAA) leidimo šiam bandomajam skrydžiui. Bendrovė ir federalinės reguliavimo institucijos, kurioms pavesta patvirtinti, kad „SpaceX“ paleidimai nekels pavojaus žmonėms ar turtui aplink paleidimo vietą, susidūrė su dideliu vietos bendruomenės, įskaitant aplinkosaugos grupes, pasipriešinimu.
Tačiau FAA, išduodanti licencijas komerciniams raketų paleidimams, balandžio 14 d., paskelbė, kad patenkino bendrovės prašymą atlikti raketos bandomąjį skrydį be įgulos iš „SpaceX“ teritorijos pietų Teksase.
„Po išsamaus licencijos vertinimo proceso FAA nustatė, kad „SpaceX“ atitinka visus saugos, aplinkosaugos, politikos, naudingosios apkrovos, oro erdvės integracijos ir finansinės atsakomybės reikalavimus“, – sakoma agentūros pareiškime.
Pagal „SpaceX“ sutartį su NASA dėl „Starship“ naudojimo kosmoso agentūros misijos „Artemis III“ nusileidimui Mėnulyje vėliau šį dešimtmetį, „SpaceX“ atitenka didžioji dalis „Starship“ kūrimo darbų. 2,9 mlrd. dolerių vertės sutartis, pasirašyta 2021 m. balandį, buvo sudaryta su „SpaceX“ atmetus kelis konkurentus. Vėliau ji buvo išplėsta, įtraukiant antrąją nusileidimo Mėnulyje misiją, numatomą 2027 m.
Pastaruosius metus NASA stengėsi suderinti kosmoso agentūros ir „SpaceX“ darbo eigą. Tai dinamika, kurią šios dvi organizacijos turėjo išspręsti ankstesniuose „SpaceX“ ir NASA projektuose, įskaitant tebesitęsiančią partnerystę, pagal kurią „SpaceX“ erdvėlaivis „Dragon“ į Tarptautinę kosminę stotį ir iš jos skraidina astronautus.
Parengta pagal CNN.
