Antradienį NASA pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti, kad žvaigždė pamažu, nusimesdama išorinius sluoksnius, aplink save kuria susisluoksniavusią dujų ir dulkių aureolę.
Išmestoms dujoms tolstant nuo žvaigždės, jos atvėsta ir suformuoja debesį arba „miglą“, kuri švyti – dėl to nuotraukoje matomi rausvi debesys.
Šie išmetimai rodo, kad žvaigždė ruošiasi galutiniam sprogimui – supernovai.
Šis prieš supernovą vykstantis žvaigždės gyvenimo etapas vadinamas Wolfo-Rayeto faze. Kai kurios žvaigždės prieš mirtį labai trumpai išgyvena šią fazę, todėl tokio tipo žvaigždės yra retas reiškinys.
Pasak NASA, Wolfo-Rayeto žvaigždė yra „viena iš labiausiai švytinčių, masyviausių ir trumpiausiai aptinkamų žinomų žvaigždžių“.
Ši žvaigždė, vadinama WR 124, yra už 15 000 šviesmečių nuo mūsų, Šaulio žvaigždyne. Jos masė 30 kartų didesnė už Saulės masę.
Webbo teleskopas padeda tirti kosmines dulkes
Kosminės dulkės labai domina astronomus. Tai medžiaga, iš kurios susidaro viskas Visatoje: naujos žvaigždės, naujos planetos ir visa, kas jose yra.
Ši medžiaga gaunama iš senų, mirštančių žvaigždžių, kurios sprogsta ir viską išmeta į kosmosą, taip atlikdamos didžiulį kosminį perdirbimo žygdarbį.
NASA duomenimis, dulkių visatoje yra daugiau, nei astronomų teorijos gali paaiškinti. JWST teleskopas galėtų padėti įminti šią mįslę, rasdamas daugiau užuominų apie dulkių kilmę, įskaitant supernovas ir Wolfo-Rayeto žvaigždes, tokias kaip WR 124.
Dėl galingų infraraudonųjų spindulių teleskopo galimybių jis yra daug geresnis dulkių tyrimo įrankis nei bet kuri ankstesnė observatorija.
„Iki JWST dulkėmis besidomintys astronomai paprasčiausiai neturėjo pakankamai išsamios informacijos, kad galėtų ištirti dulkių susidarymo klausimus tokiose aplinkose kaip WR 124 ir negalėjo atsakyti, ar dulkių grūdeliai buvo pakankamai dideli ir gausūs, kad išgyventų supernovą ir būtų reikšmingi. Dabar šiuos klausimus galima ištirti naudojant tikrus duomenis“, – rašo NASA.
Parengta pagal „Insider“.
