Paskutinė proga pasigrožėti kometa, kurią matė dar akmens amžiaus žmonės

Pirmą kartą nuo akmens amžiaus laikų pro Žemę praskriejanti reta žalia kometa šią savaitę praskries visai šalia Marso – ir šį kartą gyvenime pasitaikantį kosminį vaizdą bus galima pamatyti per paprastus žiūronus.

 Šio tipo kometos turi dvi uodegas: vieną sudaro Saulės vėjo išnešiojamos dulkės, o kitą – dujos, kurios, kaitinamos Saulės spinduliuotės, driekiasi už kometos branduolį sudarančių sušalusių ledo gabalėlių.<br> M. Claro nuotr.
 Šio tipo kometos turi dvi uodegas: vieną sudaro Saulės vėjo išnešiojamos dulkės, o kitą – dujos, kurios, kaitinamos Saulės spinduliuotės, driekiasi už kometos branduolį sudarančių sušalusių ledo gabalėlių.<br> M. Claro nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Feb 10, 2023, 8:49 AM

Kometa, pavadinta C/2022 E3 (ZTF), penktadienio (vasario 10 d.) ir šeštadienio (vasario 11 d.) naktimis matysis tarp Žemės bei Marso orbitų ir atrodys kaip blyški formos dėmė šalia Raudonosios planetos, rašoma svetainėje EarthSky.org.

Tai bus paskutinė galimybė pamatyti kosminį ledo kamuolį – prieš jam tolstant maždaug 207 000 km/val. greičiu savo stipriai elipsiniu, 50 000 metų trunkančiu keliu aplink Saulę.

Šio tipo kometos turi dvi uodegas: vieną sudaro Saulės vėjo išnešiojamos dulkės, o kitą – dujos, kurios, kaitinamos Saulės spinduliuotės, driekiasi už kometos branduolį sudarančių sušalusių ledo gabalėlių. Žalioji kometa, kurią 2022 m. kovą pirmą kartą atrado astronomai, dirbantys Zwicky Transient Facility (ZTF) Kalifornijoje (JAV), už savo neįprastą švytėjimą turėtų būti dėkinga išsklaidytai diatominei angliai – anglies molekulių rūšiai, kuri sugeria Saulės šviesą, o paskui ją išspinduliuoja kaip fluorescencinė žalia uodega.

Norint pastebėti kometą, kai ji praskries pro Marsą, šiauriniame pusrutulyje esantys žiūrovai turėtų po saulėlydžio žiūrėti į vakarus ir rasti Marsą – kaip oranžinį šviesos tašką Oriono žvaigždyno dešinėje. Kometa turėtų būti vos vienu laipsniu aukščiau planetos, esančios šalia Vežėjo žvaigždyno. Kometą galima pamatyti žiūronais – arba, jei ji bus per blyški, nedideliu teleskopu.

Jei kometos nepavyks pastebėti iš karto, leiskite akims priprasti ir nustatyti jos buvimo vietą naudodamiesi žvaigždžių stebėjimo programėlėmis arba dangaus stebėjimo svetaine „The Sky Live“. O jei negalite atvykti į vietą, kur yra giedras dangus, vis tiek galite stebėti kometos praskriejimą įsijungę tiesioginę „Virtual Telescope Project“ transliaciją kuri Lietuvos laiku prasidės vasario 11 d. 1 val. nakties.

Paskutinį kartą ši kometa Žemėje buvo matoma tada, kai čia vienu metu gyveno šiuolaikiniai žmonės ir neandertaliečiai – ir gali būti, kad jos daugiau niekada nebepamatysime.

Prognozuojama, kad kometa nėra susijusi su mūsų Saulės sistema ir dabar paliks ją visiems laikams – nebent jos orbitą pakeistų kokio nors nežinomo tolimojo kosmoso objekto gravitacija, kuri ją sugrąžintų atgal.

Tačiau net ir tokiu atveju iki jos sugrįžimo gali praeiti milijonai metų, rašo „Live Science“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.