Kosminis aparatas „Kosmos 2499“ subyrėjo sausio 3 d. naktį, pranešė JAV kosmoso pajėgų 18-oji kosminės gynybos eskadrilė (18 SDS), kuri stebi žmogaus sukurtus objektus orbitoje.
Dėl šio įvykio susidarė mažiausiai 85 nuolaužos, pirmadienį (vasario 6 d.) „Twitter“ pranešė 18 SDS. Kosminių šiukšlių debesis skrieja 1169 km aukštyje virš Žemės – taip aukštai, kad nusileisti į atmosferą, kur sudegtų, greičiausiai prireiks šimtmečio ar daugiau.
Specialistai nesiėmė spėlioti, kokia buvo subyrėjimo priežastis. Ir tai toli gražu ne vienintelė paslaptis, susijusi su „Kosmos 2499“.
Anot Anatolijaus Zako iš RussianSpaceWeb.com, palydovas į Žemės orbitą buvo iškeltas raketa nešėja „Rokot“ 2014 m. gegužę, kartu su trimis kariniais ryšių palydovais „Rodnik“.
„Kosmos 2499“ oficialiai nebuvo įtrauktas į paleidimo sąrašą; JAV palydovų sekėjai iš pradžių jį įtraukė į katalogą kaip nuolaužą, pavadintą „Objektu E“, rašo A. Zakas. Tačiau vėliau „nuolauža“ pradėjo daryti manevrus – ir, matyt, priartėjo prie „Rokot“ viršutinės pakopos „Briz-M“.
„Spalio pabaigoje [2014 m.] JAV oficialiai perklasifikavo „Objektą E“ kaip „naudingąjį krovinį“, o ne kaip „fragmentą“ – ir galiausiai katalogavo jį kaip „Kosmos 2499, – pasakoja A.Zakas. – Dabar JAV kariuomenė paslaptingojo palydovo orbitos parametrus tikrindavo tris ar keturis kartus per dieną!“
Analizuojant elementus orbitoje nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 9 d. „Kosmos 2499“ priartėjo prie „Briz-M“ vos per 0,76 km, teigia Zakas. Netrukus įrenginys atsitraukė, bet lapkričio 25 d. priartėjo dar arčiau – per 0,53 km.
Tokia veikla paskatino spėlioti, kad „Kosmos 2499“ ir „Kosmos 2491“ – iš pažiūros panašus objektas, kuris į Žemės orbitą buvo iškeltas 2013 m. gruodį – bandė technologijas, kurios galėtų leisti kosminiams aparatams persekioti ir galbūt net dezaktyvuoti kitus palydovus. Tuometinis Rusijos federalinės kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovas Olegas Ostapenko 2014 sureagavo į tokius gandus ir įtarimus.
„Pasak Ostapenkos, palydovai buvo sukurti bendradarbiaujant „Roskosmos“ ir Rusijos mokslų akademijai, ir buvo naudojami taikiems tikslams, įskaitant nepatikslintus tyrimus, – teigia A.Zakas. – Jie įvykdė savo misiją, sakė Ostapenko, nedetalizuodamas, kokia tai buvo misija“.
Nepaisant O.Ostapenkos žodžių, „Kosmos 2499“ su pertraukomis veikė dar kelerius metus. Pavyzdžiui, 2017 m. pradžioje palydovas, kuris, kaip rodo antžeminiai stebėjimai, buvo mažiau nei 0,3 m pločio, atliko keletą manevrų, teigia A.Zakas.
Tačiau „Kosmos 2499“ dienos baigėsi, nes palydovas išėjo iš rikiuotės. Jo subyrėjimas dar labiau užteršė jau ir taip užšiukšlintą aplinką nuolaužomis.
Europos kosmoso agentūros duomenimis, aplink mūsų planetą skrieja apie 36 500 bent 10 cm skersmens kosminių šiukšlių. Ir tai tik pakankamai dideli objektai, kad juos būtų galima pastebėti. Žemės orbitoje greičiausiai yra daugiau nei 130 mln. bent 1 milimetro skersmens objektų.
Net ir mažesnio dydžio skeveldros gali padaryti žalos palydovams ir kitai kosminei technikai – atsižvelgiant į tai, kaip greitai juda orbitoje esantys objektai. Pavyzdžiui, Tarptautinė kosminė stotis, kurios vidutinis orbitos aukštis yra apie 400 km, aplink planetą skrieja maždaug 28 000 kilometrų per valandą greičiu.
Parengta pagal Space.com
