Pagrindinė hipotezė yra ta, kad 55 kartus už Saulę didesnės raudonoji milžinė Gaia17bpp gali būti itin retos dvinarės žvaigždžių sistemos pavyzdys, kurios šviesą užstoja maža žvaigždė palydovė, apsupta didžiulio dulkių disko, kas 100 ar 1000 metų praskriejančio priešais didesnę žvaigždę.
2013 m. paleisto kosminio aparato „Gaia“ tikslas – gerai įsižiūrėti į milijardus žvaigždžių, sudaryti jų žvaigždėlapį ir gauti itin išsamią informaciją apie jų savybes, įskaitant ryškumą.
„Tyrinėdami [Gaia] duomenų rinkinį, susidūrėme su labai neįprasta žvaigžde“, – 241-ajame Amerikos astronomų draugijos susitikime, kuris šią savaitę vyko Sietle, nurodė Vašingtono universiteto (JAV) astrofizikas Anastasios „Andy“ Tzanidakis.
Archyviniai duomenys parodė, kad maždaug 2017 m. Gaia17bpp, kuri buvo vos pastebima, per dvejus su puse metų pradėjo ryškėti, pasakoja A.Tzanidakis. „Tai buvo išties nepaprasta. Žvaigždės paprastai taip nesielgia“, – teigia jis.
Astrofizikas ir jo kolegos kreipėsi į kitus archyvus, norėdami sužinoti, kaip žvaigždė elgėsi anksčiau. Jie rado duomenų apie Gaia17bpp, kurie siekia šeštąjį dešimtmetį. Didžiąją to laiko dalį raudonoji milžinė išliko tokio pat nepastovaus ryškumo. Tada, maždaug 2012 m., žvaigždė staiga ėmė blykšti, bet 2019 m vėl sužibo pilnu ryškumu, pasakoja A.Tzanidakis.
Tai, kad toks pokytis nebuvo pastebėtas archyvuose prieš daugiau nei 70 metų, rodo, kad tokie įvykiai vyksta 100 ar net 1000 metų laikotarpyje, pridūrė jis. „Tokie užtemimai galbūt nutinka kartą per gyvenimą, – sako A.Tzanidakis. – Gali būti, kad daugiau niekada jų nepamatysime“.
Nors tyrėjai vis dar nėra tikri, kas lemia užtemimus, jie mano, kad aplink Gaia17bpp gali suktis maža žvaigždė palydovė. Šią palydovę gali supti pailgas dulkių diskas, kuris yra didesnis nei vidutinis atstumas nuo Žemės iki Saulės, sako tyrėjai.
A.Tzanidakis susiejo šį įvykį su kita paslaptinga žvaigžde, vadinama Epsilon Aurigae – milžine, kuri kas 27 metus patiria dvejus metus trunkančius užtemimus ir aplink kurią kurią taip pat gali suktis dulkių diską turintis palydovas, rašo Space.com.
Yra žinoma, kad dar kelios žvaigždės patiria panašius užtemimus – tačiau „vis dar neaišku, koks ryšys sieja visas šias sistemas“, teigia Vašingtono universiteto astrofizikas.
Neatrodo, kad Gaia17bpp elgesys būtų susijęs su tuo, kas sukelia keistą žvaigždės KIC 8462852, dar vadinamos Tabbio žvaigžde arba Bojadžiano žvaigžde, mirgėjimą, sako A.Tzanidakis. (Be kitų galimų šios žvaigždės paslaptingo mirgėjimo paaiškinimų, kai kurie mokslininkai pasiūlė versija, kad žvaigždę gali supti ateivių megastruktūra). Gaia17bpp elgesys taip pat nepanašus ir į garsųjį milžiniškos žvaigždės Betelgeizės užtemimą 2019 m., pridūrė jis.
Astrofizikas ir jo kolegos turi ir daugiau klausimų apie Gaia17bpp mirgėjimą – pavyzdžiui, ar iš tiesų šį reiškinį sukelia diskas, o jei taip, tai kaip tas diskas atsirado ir iš ko jis sudarytas. Kadangi toks elgesys yra itin retas, šioms paslaptims įminti gali prireikti nemažai laiko. Tačiau kol kas tai yra „ilgiausias ir giliausias mirgėjimo įvykis, kokį esame aptikę viešuose duomenų archyvuose“, – sako A.Tzanidakis.
Parengta pagal „Live Science“.
