Dvi naujienos apie Marso tyrimus: viena gera, kita – nelabai

2023 m. sausio 6 d. 08:08
Praėjusių metu pabaigoje sulaukėme dviejų naujienų apie Marso paviršiaus tyrimus – vienos geros, kitos nelabai.
Daugiau nuotraukų (1)
Pradžioje – ta „nelabai“. Oficialiai užbaigta zondo „InSight“ misija. Ketverius metus, nuo 2018-ųjų gruodžio, zondas stovėjo Marso paviršiuje ir tyrė įvairiausias vibracijas. Jis užfiksavo pirmąjį Marso drebėjimą, o vėliau dar daugiau nei 1300 panašių. Fotografavo, o vieną kartą netgi mikrofonu užfiksavo dulkių sūkurius. Deja, nesugebėjo įgręžti į plutą temperatūros sensoriaus, kuris būtų leidęs nustatyti, kaip iš Marso gelmių į paviršių sklinda šiluma.
Pastaraisiais mėnesiais zondas gavo vis mažiau energijos iš Saulės baterijų, kurias po truputį padengė dulkių sluoksnis. Jau rugpjūtį misijos komanda suprato, kad laikas suskaičiuotas, ir gruodžio pradžioje paskelbė, kad zondas greičiausiai netrukus nebegalės vykdyti užduočių – o gruodžio 20 dieną paskelbė, kad „InSight“ nebeatsako į užklausas.
Taigi, „InSight“ misija baigėsi. Tiesa, dar yra menka viltis, kad pro šalį pralėks dulkių sūkurys ir nuvalys baterijas – tokiu atveju zondas galėtų grįžti iš miego režimo ir misija galėtų prasitęsti.
Kartu su „InSight“ misija baigėsi ir „ForeSight“ – zondo kopijos, kuri buvo įrengta NASA Reaktyvinių variklių laboratorijos tyrimų centre, tarnyba. „ForeSight“ buvo naudojamas siekiant išbandyti visokiausius „InSight“ planuojamus veiksmus bei ieškoti įvairiausių kylančių problemų priežasčių.
Geresnė naujiena – marsaeigis „Perseverance“ pradėjo pildyti į Žemę grąžintinų Marso mėginių atsarginį rinkinį. Mėginių pargabenimas į Žemę yra didelis bendras NASA ir Europos kosmoso agentūros (ESA) projektas, pagal kurįmarsaeigis turi paimti 18 mėginių, sandariai uždaryti juos mėgintuvėliuose, ir ateityje perduoti greta nusileidusiam ESA aparatui, kuris juos išgabentų į orbitą, o galiausiai – į Žemę.
Kad ir kokie puikūs būtų „Perseverance“ instrumentai, Žemės laboratorijose mėginius ištirti bus galima nepalyginamai nuodugniau – ieškoti juose tiek gyvybės, tiek kitokių įdomių Marse vykusių ir vykstančių reiškinių pėdsakų.
Pirminis planas yra toks, kad „Perseverance“ mėgintuvėlius priveš prie ESA aparato, o pastarasis juos perims naudodamas robotinę ranką. Tačiau gali būti, kad „Perseverance“ dėl kokių nors priežasčių to padaryti negalės. Tokiu atveju ESA aparatas mėgintuvėlius susirinks iš atsarginio rinkinio, naudodamas specialius sraigtasparnius.
Rinkinį sudarys 10 mėgintuvėlių, kuriuose sudėtos dešimties svarbiausių mėginių kopijos. Nors atrodo kaip labai paprastas darbas – kas gali būti lengviau, nei numesti keliolikos centimetrų ilgio cilindrą ant žemės? – iš tiesų mėgintuvėlių palikimas yra sudėtingas procesas, pareikalavęs ir ilgo išankstinio pasiruošimo bei daugybės patikrinimų, ar užduotis įvykdyta sėkmingai.
Ar mėgintuvėlis nenukrito marsaeigiui po ratais? Ar neatsistojo vertikaliai? Ar nesusmigo giliai į smėlį? Visi atsakymai buvo tokie, kokių ir tikėtasi, tad dabar misijos komanda pereis prie kitų mėgintuvėlių išmetimo.
Toje pačioje vietoje per artimiausius du mėnesius atsiguls visi 10 indelių. O per artimiausią dešimtmetį jie – arba, labiau tikėtina, jų dvyniai, kol kas liekantys „Perseverance“ viduje – atkeliaus į Žemę, kur turėtų atskleisti daug daugiau subtilybių apie Marso praeitį bei šiandieną.
kosmoso tyrimaiMarso tyrimaiMarsas
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.