Vieną jo sudedamąją dalį žinome seniai: tai – Saulės šviesos atspindžiai nuo dulkių tarpplanetinėje erdvėje, vadinamoji Zodiako šviesa (taip vadinama, nes intensyviausia ties Zodiako žvaigždynais, kurie išsidėstę aplink plokštumą, kurioje juda planetos ir yra didžiausia dulkių koncentracija). Bet komponentų yra ir daugiau, o dabar mokslininkai pateikė tiksliausią pasklidusios šviesos intensyvumo matavimą.
Tam jie pasitelkė daugiau nei 200 tūkstančių Hablo teleskopu darytų nuotraukų, iš kurių labai kruopščiai atmetė spinduliuotę, sklindančią iš žvaigždžių, planetų, galaktikų ir žinomos Zodiako šviesos. Paprastai mokslininkus domina būtent šitie objektai ir spinduliuotė, tad šio tyrimo autorius dominantys fotonai būna išmetami.
Įdomu tai, kad Zodiako šviesa sudaro didžiąją dalį fotonų, kuriuos užfiksavo Hablas. Atskirti ją nuo kitų pasklidusios spinduliuotės komponentų – sudėtinga. Visgi tą tenka daryti dažnai, siekiant išgauti kuo grynesnį taškinių šaltinių – ar tai būtų žvaigždės, ar galaktikos – spektrą, todėl turime gerus Zodiako šviesos modelius.
Atmetus ir juos, aptiktas likutinis spinduliuotės fonas, vienodu intensyvumu sklindantis iš visų dangaus pusių. Jis yra ypatingai silpnas, lygus maždaug dešimties jonvabalių spindesiui, išsklaidytam per visą dangaus skliautą, bet tikrai egzistuoja. Koks galėtų būti jo šaltinis?
Beveik neabejotinai jis ateina iš Saulės sistemos. Tą mokslininkai nustatė dviem būdais: įvertinę, kokia didžiausia galima spinduliuotė sklinda iš neišskirtų blausių galaktikų ir palyginę gautąjį intensyvumą su panašiais „New Horizons“ zondu atliktais matavimais.
„New Horizons“ pasklidusią šviesą matavo iš Saulės sistemos pakraščių ir gavo rezultatą, gerokai mažesnį už išmatuotąjį Hablu. Vadinasi, Hablo užfiksuotas fonas turėtų sklisti iš regiono, esančio tarp mūsų ir „New Horizons“.
Tyrėjai teigia, jog šį foną greičiausiai sudaro Saulės šviesa, atsispindėjusi nuo daugybės kometų dulkių. Kometos iš Saulės sistemą gaubiančio Oorto debesies į centrinę dalį krenta iš visų pusių, tad ir jų nusimetamos dulkės turėtų danguje pasklisti vienodai, priešingai nei Zodiako šviesą keliančios dulkės.
Šie rezultatai padės geriau suprasti Saulės sistemos sandarą bei kometų populiaciją ir tiksliau vertinti blausių tolimų objektų spinduliuotę.
Tyrimo rezultatai publikuojami keturiuose straipsniuose „The Astronomical Journal“: apie tyrimo metodus, infraraudonosios spinduliuotės intensyvumo vertės, blyškių galaktikų indėlio vertinimas, visos spinduliuotės intensyvumas.
