Šis objektas, susidėsiantis iš dalių, įrengtų Pietų Afrikoje ir Australijoje – su pagrindine būstine Jungtinėje Karalystėje – padės spręsti didžiausius astrofizikos klausimus, juo bus atliekami tiksliausi Alberto Einsteino teorijų bandymai ir netgi ieškoma nežemiškų būtybių.
Aštuonių projektui vadovaujančių šalių delegacijos sudalyvavo iškilmėse atokioje Merčisono girioje Vakarų Australijoje ir Karoo vietovėje Pietų Afrikos Respublikos Šiaurės kyšulyje. Pasibaigus iškilmėms, darbus pradėjo buldozeriai.
„Tai yra ta akimirka, kai tai tampa realybe“, – sakė SKA organizacijos generalinis direktorius, profesorius Philas Diamondas.
„Tai buvo 30 metų trunkanti kelionė. Pirmuosius 10 metų buvo kuriamos koncepcijos ir idėjos. Antrąjį dešimtmetį buvo kuriamos technologijos. Paskutinį dešimtmetį buvo rengiami detalūs projektai, užtikrinamos lokacijos, vyriausybės susiderino organizacijos įkūrimą ir skyrė lėšų pradžiai“, – BBC naujienų tarnybai sakė jis.
Pradinė teleskopo architektūra apims šiek tiek mažiau nei 200 parabolinių antenų („lėkščių“) ir 131 000 dipolinių antenų (šios šiek tiek primena kalėdines eglutes).
Siekiama sukurti šimtų tūkstančių kvadratinių metrų ploto efektyvų signalų surinkimo plotą. Tai suteiktų SKA neprilygstamą jautrumą ir skiriamąją gebą tiriant dangaus objektus.
Sistema veiks diapazone maždaug nuo 50 megahercų iki 25 gigahercų (kalbant apie bangos ilgį, tai būtų apytiksliai nuo centimetrų iki metrų).
Tai turėtų leisti teleskopui aptikti labai silpnus radijo signalus, sklindančius iš kosminių šaltinių, esančių už milijardų šviesmečių nuo Žemės, įskaitant signalus, pasklidusius per pirmuosius kelis šimtus milijonų metų po Didžiojo sprogimo.
Vienas iš svarbiausių SKA uždavinių – atsekti visą vandenilio (gausiausio elemento Visatoje) istoriją.
Teleskopas turėtų aptikti vandenilio buvimą dar prieš tai, kai didžiuliai jo debesys suiro ir suformavo pirmąsias žvaigždes.
„SKA prisidės prie daugelio astronomijos sričių, – sakė observatorijos mokslinių operacijų vadovė daktarė Shari Breen. – Viena iš jų – greitieji radijo pliūpsniai (angl. Fast radio burst, FRB). Jie vos per sekundės dalį išspinduliuoja tiek energijos, kiek mūsų Saulė per visus metus. Ir mes neturime jokio supratimo, kas tai yra. Kaip tai įmanoma? Tikimės, kad SKA ras atsakymą“.
Teleskopas statomas vietovėse, kurios jau naudojamos mažesnio masto radijo astronomijai. Tačiau norint išplėsti šias vietoves, reikėjo sudaryti įvairius susitarimus dėl žemės: su ūkininkais Karoo vietovėje ir su aborigenais Murčisono vietovėje – Wajarri Yamaji.
Susitarimui pavykus, Wajarri bendruomenė pirmadienį surengė šventę, skirtą SKA projekto atidarymui.
Iš numatyto galutinio 2 mlrd. eurų statybų biudžeto iki šiol išleista šiek tiek mažiau nei 500 mln. eurų. Pirmasis svarbus etapas turėtų būti pasiektas 2024 m., kai keturios „lėkštės“ Australijoje ir šešios antenų stotys Pietų Afrikoje bus pritaikytos sklandžiai veikti kartu kaip pagrindinis teleskopas. Po to šis principinis funkcionavimo įrodymas paskatins pilnutinį teleskopo masyvo diegimą.
Iki 2028 m. SKA efektyvus signalų surinkimo plotas bus šiek tiek mažesnis nei 500 000 kvadratinių metrų. Tačiau sistema yra tokia, kad ją galima toliau didinti – galbūt iki taip trokštamo milijono kvadratinių metrų arba vieno kvadratinio kilometro. Vienas iš būdų, kaip tai galėtų įvykti – jei prie organizacijos prisijungtų vis daugiau šalių ir skirtų reikiamų lėšų.
Šiuo metu organizacijos narėmis yra šios šalys: Pietų Afrika, Australija, Jungtinė Karalystė, Kinija, Italija, Nyderlandai, Portugalija ir Šveicarija. Šios šalys yra ratifikavusios sutartį. Prancūzija, Ispanija ir Vokietija neseniai tapo šalimis-kandidatėmis. Kanada, Indija, Švedija, Pietų Korėja ir Japonija pareiškė taip pat ketinančios kada nors prisijungti.
„Šiuo metu kalbamės ir su kitomis šalimis – kad sužinotume, ar jos norėtų prisijungti prie observatorijos“, – sakė profesorius P.Diamondas.
Parengta pagal BBC.
