Trys NASA projektai – labai skirtingi. „BioSentinel“ neša mielių mėginius, kurie bus panaudoti tiriant giliojo kosmoso poveikį DNR. „Lunar Flashlight“ yra technologijų demonstravimo misija, skirta vandens ledo paieškoms tamsių Mėnulio kraterių dugne. „NEA Scout“ išbandys Saulės burę ir bandys praskristi šalia artimo Žemei keliolikos metrų skersmens asteroido 2020 GE.
Europos kosmoso agentūros palydovas „ArgoMoon“ stebės pačios raketos darbą – taip bus tikrinamos ir naujos stebėsenos technologijos. Japonijos misija „EQUULEUS“ nagrinės energingų dalelių savybes regione tarp Žemės ir Mėnulio, kita Japonijos misija „OMOTENASHI“ turėtų tapti mažiausiu Mėnulyje nusileidusiu prietaisu. „CuSP“, sukurta Pietvakarių Tyrimų Institute (JAV), stebės kosminius orus, kompanijos „Miles Space“ misija „Team Miles“ išbandys plazminių variklių technologiją.
Dar trys palydovai skirti Mėnulio stebėjimams: „Lunar IceCube“ iš Moreheado universiteto (JAV) ieškos vandens ledo ir kitų lakių medžiagų, „LunaH-Map“ iš Arizonos valstijos universiteto (JAV) – vandenilio atomų, o „Lockheed Martin“ sukurtas „Linux“ bendrai atliks stebėjimus infraraudonųjų spindulių ruože.
Bent jau tokie planai. Kaip palydovams seksis, kol kas neaišku. Praėjus kelioms dienoms po paleidimo, tikrai veikė „ArgoMoon“, „BioSentinel“, „Equuleus“ ir „LunaH-Map“ misijos. „Omotenashi“ kurį laiką veikė, bet vėliau susidūrė su kažkokiais sunkumais. „NEA Scout“ palydovas neužmezgė ryšio su valdymo centru, tačiau praeitos savaitės pabaigoje komanda vis dar tikėjosi, kad pavyks išskleisti Saulės burę.
Apie likusių palydovų eigą kol kas neturime jokių žinių. Problemų buvimas neturėtų labai stebinti – kosminiai skrydžiai yra sudėtinga užduotis, o daugelis šių palydovų ir skirti technologijų patikrinimui. Palydovai-kubiukai tuo ir naudingi: būdami santykinai pigūs, jie leidžia išbandyti technologijas realiomis sąlygomis prieš diegiant jas į rimtesnes misijas.
kosmoso tyrimai^InstantJAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA)
Rodyti daugiau žymių
