„Shenzhou-15“ įgula prisijungs prie „Tiangong“ kosminėje stotyje jau esančios 3 narių įgulos, kuri po kelių dienų užbaigs savo šešių mėnesių trukmės misiją ir sugrįš į Žemę.
Naujosios misijos erdvėlaivį nešanti raketa „Long March-2F“ iš Džiučiuano palydovų leidimo centro Gobio dykumos pakraštyje Kinijos šiaurėje pakilo antradienį 23 val. 8 min. vietos (17 val. 8 min. Lietuvos) laiku.
Naujoji šešių mėnesių trukmės misija, kuriai vadovaus Fei Junlongas, o įgulą sudarys Deng Qingmingas ir Zhang Lu bus paskutinė šios stoties statybos etape, pranešė Kinijos pilotuojamų kosminių skrydžių agentūra (CMSA).
57 metų Fei Junlongas 2005 metais dalyvavo keturių dienų misijoje „Shenzhou-6“, per kurią Kinija antrą kartą pasiuntė žmogų į kosmosą. Deng Qingmingas ir Zhang Lu į kosmosą skrenda pirmą kartą.
Anksčiau šį mėnesį su stotimi buvo sujungtas trečiasis ir paskutinis jos modulis – tai buvo vienas paskutiniųjų žingsnių jau daugiau nei dešimtmetį įgyvendinamame Kinijos projekte, kuriuo šalis siekia užtikrinti nuolatinį įgulos buvimą orbitoje.
Po to, kai „Shenzhou-15“ erdvėlaivis automatiškai susijungs su pagrindiniu stoties moduliu „Tianhe“, stotis bus išplėsta iki maksimalaus dydžio, o bendra trijų modulių ir trijų prijungtų erdvėlaivių masė sieks beveik 100 tonų.
„Tiangong“ stotyje vienu metu gali tilpti šeši astronautai, o misijų apsikeitimo procesas užtruks maždaug savaitę. Tai bus pirmoji šios stoties įgulos rotacija orbitoje.
Pekinas kol kas nepranešė, kokių papildomų darbų reikia stočiai užbaigti. Kitais metais Kinija planuoja paleisti „Xuntian“ kosminį teleskopą, kuris, nors ir nėra „Tiangong“ dalis, skries iš paskos ir retkarčiais galės susijungti su stotimi, kad būtų galima atlikti jo techninę priežiūrą.
Be prijungtų kosminių laivų, kinų stotis sveria apie 66 tonas. Tuo tarpu Tarptautinė kosminė stotis, kurios pirmasis modulis buvo paleistas 1998 metais, sveria apie 465 tonas. .
Jei Tarptautinė kosminė stotis ateinančiais metais, kaip planuojama, nustos veikti, „Tiangong“, kurios eksploatacijos terminas sieks 10–15 metų, vieną dieną galėtų tapti vienintele vis dar veikiančia kosmine stotimi.
Nors oficialiai Pekino kosmoso programai su įgula šiemet sukanka trys dešimtmečiai, iš tikrųjų ji prasidėjo 2003 metais, kai Kinija tapo tik trečiąja šalimi po JAV ir Rusijos, savo ištekliais pasiuntusia žmogų į kosmosą.
