Keliuose neseniai surinktuose mėginiuose yra organinių medžiagų, rodančių, kad prieš 3,5 mlrd. metų Jezero krateryje, kuriame greičiausiai kadaise buvo ežeras ir į jį įsiliejanti delta, buvo potencialiai gyvybei tinkama aplinka.
„Buvusios deltos uolienose, kurias tyrinėjome, yra didžiausia organinių medžiagų koncentracija, kokią iki šiol pavyko aptikti misijos metu, – sako Kalifornijos technologijos instituto mokslininkas Kenas Farley.
Prieš 18 mėnesių Raudonojoje planetoje prasidėjusi marsaeigio misija apima senovinės mikrobinės gyvybės požymių paiešką. „Perseverance“ renka uolienų mėginius, kuriuose galėjo išlikti šių iškalbingų biologinių požymių. Šiuo metu marsaeigyje yra 12 uolienų mėginių.
Galiausiai ketvirtajame šio amžiaus dešimtmetyje per keletą kosminių misijų ši kolekcija bus pargabenta į Žemę.
Deltos tyrinėjimas
Būtent dėl buvusios deltos 45 km skersmens Jezero krateris ypač domina NASA mokslininkus. Vėduoklės formos geologinis darinys, esantis čia kadaise buvusioje upės susiliejimo su ežeru vietoje, saugo Marso istoriją nuosėdinių uolienų sluoksniuose.
Marsaeigis ištyrė kraterio dugną ir aptiko magminių uolienų požymių. Per pastaruosius penkis mėnesius trunkančią antrąją deltos tyrimo kampaniją „Perseverance“ rado gausių nuosėdinių uolienų sluoksnių, kurie dar labiau papildo senovinio Marso klimato ir aplinkos istoriją.
„Delta su įvairiomis nuosėdinėmis uolienomis puikiai kontrastuoja su kraterio dugne aptiktomis magminėmis uolienomis, susidariusiomis kristalizuojantis magmai, – sako K.Farley. – Šis sugretinimas leidžia mums gerai suprasti geologinę istoriją po kraterio susiformavimo ir gauti įvairių mėginių rinkinį. Pavyzdžiui, radome smiltainį, kuriame yra uolienų fragmentų, susidariusių toli nuo Jezero kraterio“.
Vieną iš uolienų, iš kurių „Perseverance“ ėmė mėginius, misijos komanda praminė Laukinės katės ketera (angl. Wildcat Ridge). Ši uoliena greičiausiai susidarė, kai žemė ir smėlis nusėdo sūraus vandens ežere, jam garuojant (visa tai nutiko prieš milijardus metų).
Marsaeigis surinko uolienos paviršiaus mėginį ir išanalizavo jį prietaisu, vadinamu „Gyvybinės aplinkos skenavimo Ramano ir liuminescencijos metodu organinėms medžiagoms ir cheminėms medžiagoms nustatyti“ (angl. Scanning Habitable Environments with Raman & Luminescence for Organics & Chemicals, SHERLOC).
Analizė atskleidė, kad organiniai mineralai greičiausiai yra aromatiniai junginiai arba stabilios anglies ir vandenilio molekulės, susijusios su sulfatais. Sulfatų mineralai, dažnai aptinkami nuosėdinių uolienų sluoksniuose, išsaugo informaciją apie vandens aplinką, kurioje jie susiformavo.
Organinės molekulės Marse yra įdomios tuo, kad jos reprezentuoja gyvybės sudedamąsias dalis – tokias kaip anglį, vandenilį ir deguonį, o taip pat azotą, fosforą ir sierą. Tačiau ne visas organines molekules suformuoja gyvybė, kai kurios jų gali susikurti ir savaiminių cheminių procesų metu.
„Nors vien šios klasės organinių medžiagų aptikimas nereiškia, kad gyvybė ten tikrai egzistavo, šis duomenų rinkinys pradeda panašėti į kai kuriuos dalykus, kuriuos matėme čia, Žemėje“, – sako NASA Reaktyvinių variklių laboratorijos mokslininkė Sundana Sharma. – Paprasčiau tariant, jei vykdoma galimų gyvybės požymių kitoje planetoje paieška, organinės medžiagos būtų užuomina apie tą gyvybę. Ir vykdydami deltos kampaniją mes gauname vis daugiau ir daugiau užuominų“.
„Perseverance“ – taip pat ir marsaeigis „Curiosity“ – jau ir anksčiau Marse yra radę organinių medžiagų. Tačiau šį kartą jų aptikta būtent toje vietovėje, kurioje kadaise galėjo egzistuoti gyvybė.
„Tolimoje praeityje smėlis, žemė ir druskos, kurie dabar sudaro Laukinės katės keteros mėginį, nusėdo esant tokioms sąlygoms, kuriomis galėjo klestėti gyvybė“, – teigia K.Farley. – Tai, kad organinės medžiagos buvo rastos tokioje nuosėdinėje uolienoje – kokia, kaip žinome, yra išsaugojusi senovinės gyvybės fosilijas Žemėje – yra svarbu. Vis dėlto, kad ir kokie pajėgūs būtų mūsų marsaeigyje esantys prietaisai, tolesnių išvadų dėl to, kas yra Laukinės katės keteros mėginyje, teks palaukti, kol jis bus grąžintas į Žemę ir išsamiai ištirtas pasitelkiant tam agentūros planuojamą Marso mėginių grąžinimo kampaniją.“
Mėginių grąžinimas į Žemę
Iki šiol surinkti mėginiai iš pagrindinių kraterio ir deltos sričių yra tokie įvairūs, kad „Perseverance“ komanda yra suinteresuota maždaug po dviejų mėnesių dalį kolekcinių mėgintuvėlių deponuoti tam numatytoje Marso vietoje, pasakoja K.Farley.
Palikęs Marse saugyklą su mėginiais, „Perseverance“ toliau tyrinės deltą.
Ateities misijos galės paimti šiuos mėginius ir grąžinti juos į Žemę analizei, naudojant jautriausius ir pažangiausius planetoje esančius prietaisus.
„Didžiąją savo karjeros dalį tyrinėjau Marso gyvenamąją aplinką ir geologiją, todėl gerai žinau, kokią neįtikėtiną mokslinę vertę turi kruopščiai surinktų Marso uolienų grąžinimas į Žemę, – teigia NASA Reaktyvinių variklių laboratorijos direktorė Laurie Leshin. – Tai, kad iki „Perseverance“ mėginių dislokavimo liko kelios savaitės, o iki jų atgabenimo į Žemę, kad mokslininkai galėtų juos išsamiai ištirti, liko vos keleri metai, yra išties fenomenalu. Mes daug ką sužinosime“.
Kai mėginiai atsidurs laboratorijose Žemėje, jie galėtų atskleisti įžvalgas apie potencialiai gyvenamą Marso aplinką – pavyzdžiui, cheminę sudėtį, temperatūrą ir kada medžiaga nusėdo ežere.
Parengta pagal CNN.
