Pripučiamos struktūros turi labai didelį privalumą prieš kitokio pobūdžio statinius – transportuojamos jos užima labai mažai vietos, taip pat gali sverti gerokai mažiau, nei standžios. Tai leistų į Mėnulį gabenti santykinai didelius pastatus-balionus.
Projekto autorių teigimu, tinkamiausia pripučiamos gyvenvietės koncepcija būtų sudaryta iš toro formos žiedų ir cilindrinių jungčių. Kiekviename tore būtų įrengtas didelis šiltnamis, į kurį Saulės šviesą nukreiptų virš toro įrengtas reguliuojamas veidrodis.
Veidrodis taip pat būtų dalinai minkštas – sudarytas iš žiedo ir ant jo ištemptos veidrodiškos membranos. Šiltnamyje auginami augalai tiektų tiek maistą, tiek deguonį. Kitos gyvenamosios ir darbo patalpos būtų cilindriniuose tuneliuose.
Tokią modulinę struktūrą būtų galima pritaikyti prie vietovės ypatybių, taip pat lengvai parinkti tinkamą jos dydį. Tiek žiedai, tiek cilindrai būtų užpilami keturių-penkių metrų storio regolito sluoksniu – jis veiktų kaip puiki apsauga nuo kosminių spindulių, Saulės vėjo ir mikrometeoritų.
Tolesnis šio projekto etapas galėtų būti prototipo gamyba ir įrengimas kur nors Žemėje, taip išbandant visas gyvenvietės detales prieš gabenant jas į Mėnulį. Ypač svarbu patikrinti veidrodines membranas, jų perduodamą šviesą šiltnamiams ir pačių šiltnamių veikimą, nes nuo jų priklausytų gyvenvietės apsirūpinimas deguonimi ir maistu.
Detaliau apie projektą galite paskaityti oficialioje ataskaitoje.
