Operatoriai sustabdė degalų pumpavimą, kuris ir šiaip valandą vėlavo dėl jūroje netoli paleidimo aikštelės Floridoje slenkančios audros su perkūnija. Vėliau degalų pylimo procesas buvo pamažu atnaujintas – siekiant įsitikinti, ar iš sistemos tikrai nuteka vandenilis, ar tai tėra koks nors daviklių sutrikimas. Tačiau įsijungę pavojaus signalai dar kartą privertė tiekimą nutraukti, tiksint svarbioms minutėms iki starto.
Kaip 15 val. 20 min. (Lietuvos laiku) pranešė NASA komunikacijos atstovas Derrolas Nailas, inžinieriai dar vis sprendžia problemą, o visa misijos eiga šiuo metu vis dar yra įšaldyta 40-oje minutėje iki starto.
15 val. 35 min. Lietuvos laiku NASA komunikacijos atstovas Derrolas Nailas pranešė, kad misijos skrydžio direktorės Charlie Blackwell-Thompson sprendimu pirmadienį misija jau nebebus tęsiama, o artimiausias galimas naujo starto laikas – rugsėjo 2 d., penktadienį, 19 val. 48 min. Lietuvos laiku (žinoma, jei bus išspręsta dabartinė problema).
D.Nailo teigimu, inžinieriai dabar renka kiek daugiau duomenų apie pirmadienį nutikusį nuotėkį.
Nešančioji raketa „Space Launch System“ (SLS) yra 98 metrų aukščio ir galingiausia, kada nors pastatyta NASA. Pagal variklių galią ji pranoksta net ir „Saturn V“, prieš pusę šimtmečio skraidinusią astronautus į Mėnulį.
Jeigu bandomasis skrydis bus sėkmingas, astronautų skrydžiams pritaikytas erdvėlaivis apskries Mėnulį pirmąkart per pastaruosius 50 metų.
Vis dėlto kapsulė „Orion“ šįkart skris be įgulos. Per šešias savaites truksiantį skrydį astronautų vietas užims trys manekenai, padėsiantys patikrinti įvairius skrydžio parametrus.
Nors raketai startuojant iš Kennedy kosminio centro erdvėlaivyje žmonių nebus, tūkstančiai žiūrovų susirinko Floridos pakrantėje, tikėdamiesi įspūdingo reginio.
Jeigu šįkart raketos paleisti nepavyktų, ji galėtų startuoti anksčiausiai penktadienį.
Iki šiol buvo skelbiama, kad SLS turėtų pakilti 8 val. 33 min. vietos (15 val. 33 min. Lietuvos) laiku.
Nusileidimas Ramiajame vandenyne
„Orion“ apskries aplink Mėnulį ir vienu metu bus už 100 km nuo jo paviršiaus. Vaizdo kameros fiksuos kiekvieną 42 dienų trukmės kelionės akimirką. Be kita ko, ruošiamasi padaryti „asmenukę“, kurioje erdvėlaivis matysis Mėnulio ir Žemės fone.
Paskui kapsulė įjungs variklius ir atitols 64 tūkst. kilometrų. Tuomet erdvėlaivis bus nuskriejęs toliau nuo Žemės, negu bet kuris kitas žmones galintis skraidinti kosminis aparatas.
Viena pagrindinių šios misijos užduočių – patikrinti kapsulę nuo kaitros saugantį skydą. Jis yra 5 metrų skersmens – didžiausias kada nors pagamintas.
Kai grįždama į Žemę kapsulė į atmosferą įskries lėkdama didesniu 40 tūkst. km per valandą greičiu, skydas turės atlaikyti apie 2670 Celsijaus laipsnių karštį.
Vėliau „Orion“ išskleis parašiutus ir nusileis ant vandens Ramiajame vandenyne netoli San Diego.
NASA šiai misijai žalią šviesą uždegė praeitą antradienį, atlikus nuodugnius raketos ir erdvėlaivio sistemų patikrinimus.
Tačiau tai nereiškia, kad pirmąkart pakilsianti raketa ir erdvėlaivis negali pateikti kokių nors netikėtumų.
Neatsiejama rizika
„Darome tai, ką yra neįtikėtinai sunku atlikti ir kas yra neatsiejama nuo rizikos“, – sakė „Artemis 1“ misijos vadovas Mike'as Sarafinas.
Kadangi per šį skrydį įgulos nebus, misijos vadovas nurodė, kad misija bus tęsiama net ir esant sąlygoms, kurios būtų laikomos nepriimtinomis astronautų skrydžiui.
„Jeigu neišsiskleistų saulės elementai – mes tęstume, bet to tikriausiai nedarytume per pilotuojamą skrydį“, – aiškino jis.
Visiška nesėkmė būtų pragaištinga programai, kurios kiekvienos raketos paleidimas kainuoja 4,1 mlrd. dolerių – ir kuri jau ne vieneriais metais atsilieka nuo pirminio tvarkaraščio.
Per kitą misiją – „Artemis 2“ – astronautai apskries Mėnulį, bet nenusileis ant jo paviršiaus. „Artemis 3“ įgula turėtų išsilaipinti Mėnulyje, bet tai nutiks ne anksčiau nei 2025 metais.
Visi Mėnulyje pabuvoję „Apollo“ astronautai buvo baltieji vyrai – o per „Artemis“ programą planuojama, kad į mūsų planetos palydovą nukeliaus pirmoji moteris ir tamsiaodis.
Kadangi žmonės jau yra lankęsi Mėnulyje, „Artemis“ tikslai bus ambicingesni – pasiruošti planuojamam vėlesniam skrydžiui į Marsą.
Per šią programą ketinama įkurti ilgalaikę bazę Mėnulyje ir aplink jį skriejančią kosminę stotį „Gateway“ (liet. „Vartai“).
„Gateway“ turėtų tapti parengiamąja baze ir degalų papildymo stotimi kelionei į Marsą, kuri truktų ne mažiau kaip kelis mėnesius.
„Manau, tai mus įkvėps netgi labiau negu įkvėpė „Apollo“, – apie „Artemis“ programą kalbėjo buvęs astronautas ir dabartinis NASA asocijuotasis administratorius Bobas Cabana. – Tai bus absoliučiai nepaprasta“.
