Paaiškėjo, kad smulki kosminė uoliena padarė didelį poveikį neseniai pradėjusiam veikti NASA tolimojo kosmoso teleskopui.
Gegužės 22–24 d. mikrometeoroidas atsitrenkė į JWST ir kliudė vieną iš 18 šešiakampių auksinių veidrodžių. NASA birželį pranešė apie mikrometeoroido smūgį ir pažymėjo, kad kosminė šiukšlė buvo didesnė, nei numatyta prieš paleidimą atliktame modeliavime. Dabar misijos mokslininkai pasidalijo vaizdu, kuris patvirtina smūgio stiprumą ir paskelbė ataskaitą, kurioje aprašoma, ką misijos mokslininkai sužinojo apie observatorijos naudojimą per pirmuosius šešis mėnesius kosmose.
Laimei, šiuo atveju bendras poveikis teleskopui buvo nedidelis. Vis dėlto ataskaitoje aprašomas tyrimas ir modeliavimas, kurio inžinieriai imasi siekdami įvertinti ilgalaikį mikrometeroidų poveikį JWST.
Pagal sunaudojamų degalų kiekį teleskopas kosmose turėtų veikti 20 metų. Tačiau mokslininkai nėra tikri, kokią įtaką jo veikimui turės mikrometeroidų smūgiai, teigia ataskaitos autoriai.
Mikrometeroidai yra gerai žinomas kosminių operacijų pavojus, ir susidūrimas su jais mokslininkams anaiptol nėra naujiena. Tarptautinė kosminė stotis ir Hubble'o kosminis teleskopas yra kelios iš ilgamečių programų, kurios vis dar veikia, nepaisant atsitiktinių kosminių uolienų smūgių. Tačiau JWST orbita antrajame Lagrange'o taške, esančiame maždaug 1,5 mln. km atstumu nuo Žemės, gali gerokai pakeisti rizikos pobūdį.
Pirmą kartą JWST inžinieriai pirminio veidrodžio deformacijas aptiko per derinimo etapą.
Ataskaitoje teigiama, kad pirmieji šeši smūgiai atitiko išankstinius lūkesčius, nes jų buvo sulaukiama po vieną per mėnesį. Be to, kai kurias atsiradusias deformacijas galima ištaisyti veidrodžių pertvarkymais. Tačiau didesnį susirūpinimą sukėlė vieno iš šių šešių smūgių mastas, nes jis sukėlė didelę deformaciją segmente, vadinamame C3. Gegužės pabaigoje įvykęs smūgis „sukėlė reikšmingą nekoreguojamą šio segmento pokytį“, teigiama ataskaitoje.
Tačiau šiuo atveju bendras poveikis misijai yra nedidelis, „nes buvo paveikta tik nedidelė teleskopo ploto dalis“. Septyniolika veidrodžio segmentų liko nepažeisti, o inžinieriams pavyko pertvarkyti JWST segmentus taip, kad būtų atsižvelgta į didžiąją dalį pažeidimų.
Inžinieriai vis dar modeliuoja, kaip dažnai tokie įvykiai pasitaikys ateityje. „Kol kas nėra aišku, ar 2022 m. gegužės smūgis į C3 segmentą buvo retas įvykis“, – rašo komanda. Sakydami „retas“, jie teigė, kad gali būti, jog atsitiko didelio energingumo smūgis, kuris statistiškai turėtų įvykti tik kartą per kelerius metus.
Arba gali būti, kad JWST yra „jautresnis mikrometeoroidų pažeidimams, nei buvo numatyta prieš paleidimą atliktame modeliavime“, rašo komanda. Šiuo metu atliekami modeliavimo darbai, siekiant įvertinti mikrometeoroidų keliamo pavojaus dydį ir nustatyti priemones, leidžiančias jį sumažinti.
Viena iš priemonių galėtų būti laiko, kai JWST yra nukreipiamas tiesiai savo orbitos kryptimi, kuri „statistiškai pasižymi didesniu mikrometeoroidų skaičiumi ir energija“, sumažinimas.
Žurnalo „Astronomy“ duomenimis, pagrindinio veidrodžio veikimas vertinamas pagal tai, kiek jis deformuoja žvaigždžių šviesą, ir matuojamas pagal tai, ką mokslininkai vadina bangos fronto paklaidos vidutine kvadratine verte. Kai prasidėjo JWST misija, paveikto C3 segmento bangos fronto paklaida buvo 56 nanometrų rms (angl. root mean square, liet. kvadratinis vidurkis).
Tačiau po smūgio paklaida padidėjo iki 258 nm rms – bet visų veidrodžio segmentų pertvarkymai sumažino bendrą poveikį iki 59 nm rms.
Kol kas inžinieriai stebi ir laukia galimų būsimų įvykių – pavyzdžiui, 2023 ir 2024 metų JWST skrydžio per Halio kometos paliekamas daleles, rašoma „Nature“.
NASA meteoroidų aplinkos biuras Marshallo kosminių skrydžių centre modeliuoja su Halio kometa susijusią JWST riziką. NASA pareigūnai per neseniai skelbtus pranešimus žiniasklaidai taip pat pabrėžė, kad mikrometeroidų problemai jie skiria visą savo dėmesį.
Parengta pagal Space.com
