Antradienį „Perseverance“ komanda socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalijo informacija, kad planetos paviršiuje, regis, aptiko šiluminio apkloto, naudoto apsaugoti marsaeigį nuo nusileidimo metu patiriamos ekstremalios temperatūros, gabalą.
„Jį čia rasti buvo netikėta, – rašė komanda. Marsaeigis nusileido už maždaug dviejų kilometrų nuo tos vietos, kurioje buvo rastas apkloto gabalas. – Ar šis apklotas čia atsirado po nusileidimo, ar jį čia atnešė vėjas?“.
Visgi, tai – ne vienintelė marsaeigio palikta šiukšlė. Balandžio mėnesį sraigtasparnis „Ingenuity“ iš paukščio skrydžio užfiksavo kitą žmonių sukurtą kosminę šiukšlę – nusileidimo įrangą, kuri padėjo jam ir marsaeigiui „Perseverance“ pasiekti Marsą.
„Perseverance“ nusileidimą Marse užfiksuoti pavyko itin tiksliai – kameros filmavo ir parašiuto išsiskleidimą, ir nusileidimą“, – sakė buvęs „Perseverance“ sistemų inžinierius Ianas Clarkas. Dabar jis vadovauja marsaeigio mėginių gabenimo į Žemę darbams „JPL“, Pietų Kalifornijoje.
I. Clarkas pridėjo: „Jei pasitvirtins, kad mūsų sistemos veikė taip, kaip manome, arba jei įgausime bent vieną inžinerinės informacijos rinkinį, kurį galėsime panaudoti planuodami mėginių grąžinimą iš Marso, tai bus nuostabu. O jei ne, nuotraukos vis tiek labai įspūdingos“.
Pagrindinė „Perseverance“ misija – ieškoti senovinės mikrobinės gyvybės požymių netoli nusileidimo vietos Jezero krateryje – senovinės upės deltoje.
Didėjanti tarša
Kosminės šiukšlės kelia vis didesnį kosmoso agentūrų susirūpinimą.
Po kosmose vykdytų misijų likusios liekanos – batai, kastuvai ir netgi transporto priemonės, kurias Mėnulyje paliko „Apollo“ misijos – gali užteršti švarius planetos kūnus.
Žemės orbitoje atsiranda vis daugiau palydovų ir kosmoso šiukšlių, tad pakilti nuo Žemės, norint atlikti kosminius tyrimus, darosi vis pavojingiau. Be to, visos Žemę supančios kosminės šiukšlės – nebenaudojami palydovai, sudegę greitintuvai, atsuktuvai, parašiutai ir kitos liekanos – gali kelti pavojų Tarptautinei kosminei stočiai.
Vis dėlto apribojimai, kuriais siekiama kosmosą apsaugoti nuo taršos, vis dar labai menki. Dabartiniai kosmoso įstatymai nedaug tepasikeitė nuo 1967 m. sudarytos ir nelabai išsamios Kosmosinės erdvės sutarties. Praėjus daugiau nei pusei amžiaus, dangaus kūnai, pavyzdžiui, Marsas, tampa savotiškais sąvartynais, ir sutarties spragos išryškėja.
San Francisko universiteto astronomijos profesorė Aparna Venkatesan praėjusį mėnesį Amerikos gamtos istorijos muziejaus renginyje susirinkusiems klausytojams sakė, kad norint įtvirtinti apsaugą nuo kosminės aplinkos teršimo, reikės ją apibrėžti kaip bendrą žmonijos civilizacijos paveldą.
„Ar mes kosmosą laikome bendru mūsų protėvių palikimu? – klausė ji. – Kieno tai paveldas ir kaip jį pagerbti?“
Parengta pagal „Science Alert“.
