Ši JAV įsikūrusi bendrovė atskleidė daugiau informacijos apie kosminio viešbučio idėją. Projektas buvo pradėtas plėtoti 2019 m.
Iš pradžių šią futuristinę idėją pristatė Kalifornijos bendrovė „Gateway Foundation“ – ir pavadino ją „Von Braun Station“: pagal planą tai turėtų būti keli lifto šachtomis sujungti moduliai, sudarantys besisukantį ir aplink Žemę skriejantį ratą.
Dabar projektą administruoja „Orbital Assembly Corporation“ – kosmoso statybų bendrovė, kuri ryšius su „Gateway“ nutraukė.
„Orbital Assembly“ siekia sukurti ne vieną, o dvi turistams apgyvendinti skirtas kosmines stotis. Dabar planuojama, kad „Voyager Station“, pervadintoje pagal pirminį projektą, turėtų tilpti 400 žmonių, o pradėti veikti ji turėtų 2027 m. Tuo tarpu naujoji „Pioneer Station“, kurioje tilps 28 žmonės veikti pradėtų vos po trejų metų.
Pasak „Orbital Assembly“, tikslas – įkurti kosminį „verslo parką“, kuriame įsikurtų ne tik biurai, bet ir turistai.
Kosminis turizmas dabar nei bet kada anksčiau atrodo vis labiau įmanomas – per praėjusius metus milijardierius „Virgin“ įkūrėjas Richardas Bransonas savo bendrovės „Virgin Galactic“ erdvėlaiviu pakilo į suborbitinę erdvę, o „Žvaigždžių kelio“ aktorius Williamas Shatneris tapo vyriausiu kosmose pabuvojusiu žmogumi (jis skrido su Jeffo Bezoso „Blue Origin“).
Tačiau kelionės į kosmosą kainąa vis dar labai didelė, todėl daugeliui iš mūsų sunku įsivaizduoti, kad kasmetines atostogas įmanoma praleisti praleisti ne Žemėje.
„Orbital Assembly“ vadovas Timas Alatorre'as mano, kad kosmoso turizmui įgavus pagreitį, kainos sumažės.
„Mūsų tikslas visuomet buvo sudaryti sąlygas dideliam žmonių skaičiui gyventi, dirbti ir klestėti kosmose“, – sako T.Alatorre'as.
Namai toli nuo Žemės
Jo teigimu, naujoji „Pioneer Station“ koncepcija patraukli tuo, kad dėl mažesnio masto ją galima įgyvendinti greičiau.
„Taip sudarysime galimybę žmonėms kosmosą patyrinėti plačiau“, – aiškina „Orbital Assembly“ vadovas.
Tiek „Pioneer Station“, tiek 'Voyager Station“ taip pat bus galima išsinuomoti biurų ir mokslinių tyrimų patalpas.
Tai, pasak T.Alatorre'o, kompanijai „Orbital Assembly“ yra „abipusiai naudinga“ – nes daugelis artimiausių jos planuojamų tikslų priklauso nuo finansavimo.
„Orbital Assembly“ numato, kad abi stotys turėtų būti panašios į besisukantį ir aplink Žemę skriejantį ratą.
2019 m. vykusio interviu metu T.Alatorre'as paaiškino, kad „Voyager Station“ fizika panaši į besisukančio vandens kibiro.
„Stotis sukasi, tad visas stoties turinys stumiamas išorę. Panašiai taip galima sukti ir kibirą su vandeniu – vanduo susikaupia vienoje vietoje ir nejuda“, – aiškino jis.
Netoli stoties centro dirbtinės gravitacijos nebūtų, tačiau judant link išorės, gravitacija būtų juntama labiau.
T.Alatorre teigimu, fizikiniai dėsniai nepasikeitė. Jis taip pat paaiškino, kad „Pioneer Station“ bus mažesnė, todėl jos gravitacijos lygis bus kitoks. Ir vis tiek bus galima pajusti dirbtinės gravitacijos „patogumus“ – galimybę praustis duše, valgyti ir gerti sėdint. Visgi, tose vietose, kur gravitacijos mažiau, bus galima patirti dar daugiau smagių, kosminių nuotykių.
Abiejų stočių brėžiniuose matoma, kad interjeras kosmose nesiskiria nuo prabangaus viešbučio čia, Žemėje – tik vaizdai per langą įspūdingesni.
Architektūros srityje dirbęs T.Alatorre'as anksčiau yra sakęs, kad kurdami viešbučio dizainą, atkreipė dėmesį į Stanley Kubricko filmą „2001: kosminė odisėja“ – kuris, pasak jo, yra „beveik pavyzdys, ko nereikia nedaryti“.
„Manau, kad Stanley Kubricko tikslas buvo pabrėžti atotrūkį tarp technologijų ir žmonijos, todėl jis tikslingai stotis ir laivus padarė labai sterilius, švarius ir ateiviškus“, – aiškina T.Alatorre'as.
Pirminis kosminio viešbučio pavadinimas „Von Braun Station“ pasirinktas todėl, kad jo koncepciją įkvėpė 60 metų senumo Wernherio von Brauno projektai. Pastarasis buvo aerokosmininis inžinierius, raketų technologijų pradininkas iš pradžių Vokietijoje, o vėliau JAV.
Gyvendamas Vokietijoje, W.von Braunas dalyvavo nacių raketų kūrimo programoje, todėl sprendimas jo vardu pavadinti kosminį viešbutį vertinamas prieštaringai.
„Jo vardas nėra stoties esmė. Mes žavimės jo indėliu į mokslą ir kosmosą apskritai, – 2021 m. interviu metu sakė buvęs „Orbital Assembly“ generalinis direktorius Johnas Blincowas, kuris su bendrove dabar nebesusijęs. – Bet, žinote, „Voyager Station“ svarba kur kas didesnė – tai ateitis. Tad mes norėjome išrinkti pavadinimą, prie kurio nebūtų galima prikibti“.
Ne tik turtuoliams
Per pastaruosius metus kosminių skrydžių padaugėjo: keliones į kosmosą bando organizuoti (bet vis neįsibėgėja) „Virgin Galactic“, „Blue Origin“ ir Elono Musko bendrovė „SpaceX“.
T.Alatorre'as pasakoja, kad jo komanda apie bendradarbiavimą „kalbėjosi su beveik visais“ kosmoso pramonės atstovais.
„Tačiau visoms šioms bendrovėms trūksta vieno dalyko – kelionės tikslo, tiesa? – teigia „Orbital Assembly“ vadovas. – Įsivaizduokite, norite pamatyti Didįjį Kanjoną, tačiau tik pravažiuojate pro jį ir grįžtate namo“.
Anksčiau Tarptautinėje kosminėje stotyje jau yra apsilankę turistai: pirmasis 2001 m. kosmose apsilankęs turistas buvo Dennis Tito. Tačiau T.Alatorre'as teigia, kad TKS visų pirma yra darbo ir mokslinių tyrimų vieta, o „Orbital Assembly“ kosminis viešbutis atveria visai kitokią nišą.
„Buvimas kosmose nebus panašus į apsilankymą gamykloje ar mokslinių tyrimų centre, – sako jis. – Iš tiesų turėtumėte jaustis lyg būdami „mokslinės fantastikos svajonėje“. Niekur nėra laidų, tai patogi erdvė, kurioje jaučiatės kaip namie“.
Tačiau nors milijardieriai į kosmosą investuoja didžiules sumas, prieš kosmoso turizmą pasisakoma vis dažniau – daugelis žmonių mano, kad pinigus būtų geriau išleisti Žemėje.
Atsakydamas į šią kritiką, T.Alatorre'as paaiškina, kad „daugybė gyvenimą keičiančių technologijų“ – pavyzdžiui, GPS – atsirado būtent dėl kosmoso tyrinėjimų
Anot jo, gyvenant kosmose bus kuriamos „tvarios visuomenės“.
„Tokios uždaro ciklo sistemos pakeis kultūrą ir privers žmones susimąstyti apie išteklių naudojimą, – tvirtina jis. – Mūsų aplinka – tai ne tik Žemė, bet ir visa Saulės sistema. Ten yra tiek daug išteklių, o pradėję juos tinkamai naudoti, pakeisime ir pagerinsime savo gyvenimo kokybę čia, Žemėje“.
Nepaisant to, kad bilieto į kosmosą kaina šiuo metu didelė, pasak kompanijos vadovo, kosmoso turizmas nebus skirtas tik milijardieriams.
„Mes darome viską, ką galime, kad kosmosas taptų prieinamas visiems, ne tik turtuoliams“, – teigia jis.
T.Alatorre'o teigimu, kuriant kosminę bendruomenę yra ir kitų kliūčių, susijusių ne tik su išlaidomis. Svarbu įvertinti, kiek reikės dirbtinės gravitacijos, ir atsižvelgti į dabartines rekomendacijas dėl radiacijos poveikio kosmose.
Tačiau kadangi manoma, jog turistai kosmose neapsistos ilgiau nei dviems savaitėms, minėtos kliūtys įtakos jiems neturės – tai bus svarbiau stotyse dirbantiems žmonėms.
Buvęs NASA astronautas Jeffrey A.Hoffmanas, dabar dirbantis MIT Aeronautikos ir astronautikos departamente, pernai pasakojo, kad didelė kliūtis kosmoso turizmui bus saugumas.
Tačiau, anot jo, net ir esant nuolatinei nelaimingų atsitikimų rizikai (pavyzdžiui, kaip skrendant lėktuvu), šią koncepciją pavyks įgyvendinti, jei bus užtikrintas nuoseklus saugumas.
„Mane džiugina mintis, kad daug daugiau žmonių galės patirti, koks jausmas būti kosmose – ir tikiuosi, grįžę į Žemę santykį su mūsų planeta suvoks kitaip“, – sakė J.Hoffmanas. Jis taip pat mano, kad šiuo atveju labai svarbūs bus iš lūpų į lūpas pereinantys pasakojimai. – Kai tik pirmieji keliautojai papasakos, ką patyrė, jų istorijos išplis ir žmonių nepavyks sulaikyti“.
Tuo tarpu T.Alatorre'as įsitikinęs, kad kosmoso turizmas dar tik įsibėgėja.
„Žmonėms, kurie nusiteikę priešiškai ar abejoja, visada sakiau, kad tokiems dalykams reikia laiko. Per naktį niekas neįvyksta. Palaukite ir pamatysite, kad viskas pavyks. Mes parodysime, ką darome, ir tada patys galėsite spręsti“, – teigė jis.
Parengta pagal „CNN“.
