Trajektorijos klausimas
Asteroidas 99942 Apophis buvo atrastas 2004 metais. Astronomai apskaičiavo, kad jis priartės prie mūsų planetos 2029, 2036 ir 2068 metais. Ir jei pirmieji du susitikimai grėsmės žmonijai nekelia, tai dėl trečiojo kyla šiokių tokių klausimų.
Jei susidūrimas su maždaug 340 m skersmens asteroidu ir įvyktų, tai pasaulinės katastrofos vis dėlto nesukeltų – tačiau toks incidentas galėtų sunaikinti didelį miestą. Tiesa, miestai užima nedidelę planetos paviršiaus dalį, todėl tokio tikslaus pataikymo tikimybė yra labai maža.
Neseniai Apophisas atsidūrė pavojingiausių asteroidų sąrašo viršuje – sąrašo, kurį sudarinėja NASA Artimųjų Žemės objektų tyrimų centras. Šiame sąraše naudojama Palermo skalė, kurioje atsižvelgiama į susidūrimo tikimybę, asteroido dydį ir laiką iki artimiausio praskriejimo.
2021 m. kovo 5 d. mokslininkai peržiūrėjo savo tyrimų išvadas. Tuo metu Apophisas priartėjo prie Žemės per 17 mln. km – tai yra maždaug 44 kartus toliau nei Mėnulis, tačiau pagal asteroidų standartus – išties arti.
Astronomai pasinaudojo Goldstone'o kosminio teleskopo 70 metrų ilgio antena – todėl atstumas iki Apophiso buvo išmatuotas vos 150 m paklaida. Nauji duomenys leido padaryti išvadą, kad 2068 m. kosminis svečias sėkmingai prasilenks su mūsų planeta, todėl šis asteroidas išbrauktas iš potencialiai pavojingų objektų sąrašo.
Tačiau dėti tašką šioje istorijoje dar per anksti. Asteroido trajektoriją gali paveikti jėgos, kurių didesnis objektas paprasčiausiai „nepajustų“ – įskaitant Saulės šviesos slėgį. Norint tiksliai atsižvelgti į visus šiuos veiksnius, apie asteroidą reikia žinoti beveik viską – tankį, topografiją, sudėtį ir pan.
Laimei, 2029 m. Apophisas priartės prie Žemės per 32 000 kilometrų. Jis bus arčiau nei geostacionarieji palydovai ir bus matomas net plika akimi. Neabejotina, kad tuo metu jis bus atidžiai stebimas ir tiriamas, tačiau mažai tikėtina, kad per ganėtinai trumpą laiką pavyks surinkti visą reikiamą informaciją, tad vienintelis būdas gauti kuo daugiau duomenų – nusiųsti į asteroidą kosminį zondą.
Ir po ranka NASA turi kaip tik tokį.
Pratęsta odisėja
Zondas „OSIRIS-REx“ 2016 m. buvo paleistas į asteroidą Bennu. Šiandien tai dangaus kūnas, kuris pagal Palermo skalę laikomas pavojingiausiu. 2018 m. erdvėlaivis įskriejo į orbitą aplink Bennu ir beveik dvejus su puse metų jį tyrinėjo.
Zondas turi mokslinių prietaisų arsenalą. Trys kameros ir du spektrometrai tyrinėjo Bennu regimojoje ir infraraudonojoje šviesoje, sudarė jo žemėlapį, nustatė temperatūrą ir medžiagos, iš kurios sudarytas asteroidas, sudėtį. Lazeriniu aukščiamačiu nuskaitytas asteroido reljefas, rentgeno spindulių imtuvas aptiko įvairius cheminius elementus, esančius asteroido viduje. Zondo manevrai šalia paviršiaus leido sudaryti asteroido gravitacinio lauko žemėlapį – o tai pateikė užuominas apie jo vidinę struktūrą. Galiausiai 2020 m. kovą nuo asteroido paviršiaus zondas net paėmė mėginį.
Dėl „OSIRIS-REx“ misijos Bennu tapo vienu iš labiausiai ištirtų Saulės sistemos asteroidų. Prieš tai tik penki asteroidai (Erosas, Itokawa, Ryugu, Vesta ir Cerera, kuri dar vadinama nykštukine planeta) buvo tiriami zondais ir tik iš dviejų – Itokawos ir Ryugu – buvo paimti mėginiai.
Be kita ko, zondo duomenys leido iš naujo įvertinti Bennu susidūrimo su Žeme riziką. Tikimybė, kad toks įvykis nutiks iki 2300 m., yra tik 0,057 proc.
„OSIRIS-REx“ dabar yra pakeliui į Žemę. Tikimasi, kad 2023 m. rugsėjo 24 d. bus išmesta kapsulė su grunto mėginiais, ir tada zondas turėtų būti išjungtas. Tačiau jo techninė įranga veikia gerai, o degalų bakuose yra dar pakankamai, tad būtų galima atlikti ir daugiau manevrų. Būtų tiesiog nepraktiška atsisakyti 1,16 mlrd. dolerių vertės kosminio zondo.
Todėl NASA ieško naujo taikinio – ir tai yra išbandyta bei patikrinta praktika. Japonų „Hayabusa-2“, kuris 2020 m. gruodį pristatė grunto mėginį iš asteroido Ryugu, taip pat ėmėsi naujų užduočių: 2026 m. jis aplankys objektą 2001 CC21, o 2031 m. – dangaus kūną 1998 KY26. Taip pat galima prisiminti zondą „New Horizons“, kuris ištyręs Plutoną patraukė prie asteroido Arrokoth.
Peržiūrėję visus galimus „OSIRIS-REx“ taikinius, ekspertai pasirinko Apophisą. Todėl naujoji misija pavadinta „OSIRIS-APEX“. Tai – akronimas, reiškiantis „Apophiso tyrinėtojas“ (angl. Apophis Explorer).
Netrukus po to, kai 2029 m. zondas pasieks Žemę, jis pateks į orbitą aplink Apophisą. Tačiau pirmasis tam reikalingas manevras turės būti atliktas 2023 m. gruodį.
„OSIRIS-APEX“ biudžetas bus 200 milijonų JAV dolerių – ir tai pagal tarpplanetinių misijų standartus yra kukli suma. Apophisas bus tiriamas beveik taip pat išsamiai, kaip Bennu, tačiau paimti dirvožemio mėginių neplanuojama: zonde buvo tik viena kapsulė, skirti paimti mėginį. Tačiau mokslininkai bandys panaudoti zondo variklius, kad pakeltų nuo asteroido paviršiaus pakeltų dulkes – ir ištirtų jas šviesoje.
Astronomai turi rimtų priežasčių domėtis asteroido sandara. Nuo Saulės sistemos susidarymo ji yra daug mažiau pakitusi nei Žemės ar kitų planetų materija. Šių „kosminių konservų“ tyrinėjimas padeda mokslininkams suprasti, kaip susiformavo mūsų kosminiai namai.
Parengta pagal Forbes.ru
