Vadinamoji „šlapioji repeticija“ yra paskutinis svarbus patikrinimas prieš vasarą planuojamą surengti misiją „Artemis 1“. Per šį skrydį astronautų erdvėlaivyje nebus, bet jie turėtų dalyvauti tolesnėse misijose, kurios tikriausiai bus surengtos ne anksčiau kaip 2026 metais.
„Dabar vyksta atgalinis skaičiavimas“, – NASA parašė „Artemis“ tinklalapyje 17 val. Rytų pakrantės (šeštadienio vidurnaktį Lietuvos) laiku) ir patvirtino, kad, kad raketos skrydžio valdymo komanda buvo iškviesta užimti darbo vietas.
Sekmadienio vidurdienį pasibaigsiančių patikrinimų duomenys bus panaudoti galutiniams pasiruošimams „Artemis 1“ startui. NASA sakė, kad skrydis anksčiausiai galėtų įvykti gegužę, bet šiuo metu labiau tikėtina, kad raketa pakils vėliau.
Agentūra šiuos bandymus vadina „šlapiais“, nes SLS antžeminės sistemos bus pripildytos smarkiai atšaldyto skysto vandenilio ir deguonies, kaip ruošiantis tikram paleidimui.
Ši 98 metrų aukščio raketa bus galingiausia per kosmonautikos istoriją, kai bus pradėta eksploatuoti. Prieš maždaug dvi savaites SLS buvo išvežta iš surinkimo pastato į starto aikštelę 39B Kennedy (Kenedžio) kosminiame centre Floridoje.
Darbuotojai dabar pildo vandeniu garso slopinimo sistemą, turėsiančią mažinti akustinių bangų energiją per raketos startą. Per šiuos bandymus bus atlikta kiekviena operacija, kurios prireiks ruošiantis tikram paleidimui.
Sekmadienį ryte SLS raketoje ir jos viršuje pritvirtintame erdvėlaivyje „Orion“ bus įjungtos energijos sistemos, o į bakus bus pripumpuota 2,6 mln. litrų degalų.
Tačiau raketos varikliai RS-25, kurie buvo išbandyti anksčiau, šįkart nebus įjungti. Pasiruošimo startui procedūra bus sustabdyta likus apie 10 sekundžių iki teorinio starto momento, siekiant išbandyti, kaip veiks starto atšaukimo operacija, kurios gali prireikti dėl techninių problemų arba nepalankių orų.
Tuomet degalai iš raketos bus išpumpuoti, o po kelių dienų SLS ir „Orion“ grįš į surinkimo pastatą, kad būtų patikrinta, kaip viskas pavyko.
Šių bandymų pagrindiniai akcentai bus nušviečiami NASA „Artemis“ misijos tinklaraštyje. Visuomenė taip pat galės per „YouTube“ transliaciją pamatyti, kaip balandžio 3-iąją starto aikštelėje iš raketos bakų bus išleidžiami garai per užpildymo degalais procedūrą.
Pirmadienį agentūra planuoja surengti spaudos konferenciją ir pateikti daugiau informacijos.
Tačiau NASA tiesiogiai netransliuos sistemų operatorių pokalbių ir raportų.
NASA aukšto rango pareigūnas Tomas Whitmeyeris (Tomas Vitmejeris) aiškino, kad tam tikra svarbi informacija, pavyzdžiui, procedūrų seka ir trukmė, galėtų padėti kitoms šalims, kuriančioms didelio nuotolio raketas, ir tokiu būdu kirstųsi su technologijų eksporto taisyklėmis.
„Esame labai, labai jautrūs dėl kriogeninių nešančiųjų aparatų, kurie yra tokio dydžio ir pajėgumų, [taip pat] labai atitinka balistinio tipo pajėgumus, kuriais labai domisi kitos šalys“, – aiškino T. Whitmeyeris. Vis dėlto jis pridūrė, kad šią poziciją NASA ateityje gali pakeisti.
NASA sprendimas kai kuriuos suglumino, nes privačios kosminių technologijų bendrovės dažnai rengia savo pasiruošimų raketų startams garso transliacijas. Be to, dauguma šiuolaikinių tarpžemyninių balistinių raketų yra varomos kietu kuru, o ne skystais degalais.
