Įgyvendinant šį projektą turėtų įvykti pirmasis kosmoso turisto išėjimas į atvirą kosmosą, be to, turėtų būti surengtas pirmasis pilotuojamas naujos kartos erdvėlaivio „Starship“ skrydis.
Pirmasis skrydis, pavadintas „Polaris Dawn“, įvyks ne anksčiau kaip šių metų ketvirtąjį ketvirtį. Jo įgulos vadu taptų J.Isaacmanas, mokėjimų bendrovės „Shift4“ įkūrėjas, sakoma pranešime.
Ši programa yra naujas žingsnis komercinių kosminių skrydžių sektoriuje, milijardieriaus Elono Musko įkurtai „SpaceX“ siekiant rengti ambicingas misijas, kurias iki šiol vykdydavo daugiausiai nacionalinės kosmoso agentūros.
Nei J.Isaacmanas, nei „SpaceX“ sandorio kainos neįvardijo, bet tikėtina, kad ji siekia šimtus milijonų dolerių.
J.Isaacmanas yra patyręs pilotas ir praeistais metais vadovavo misijai „Inspiration4“, per kurią keturių civilių misija tris dienas praleido orbitoje aplink Žemę skriejusiame „SpaceX“ erdvėlaivyje „Dragon“, kad surinktų 240 mln. dolerių (212 mln. eurų) Šv. Judo Tado vaikų ligų tyrimų ligoninei.
„Per „Polaris Dawn“ siekiame pasiekti aukščiausią orbitą aplink Žemę, kuria kada nors buvo skrieta, taip pat atlikti pirmąjį pasaulyje komercinį pasivaikščiojimą kosmose ir išbandyti [palydovų tinklo] „Starlink“ lazerinį ryšį“, – sakoma verslininko pranešime.
„Polaris Dawn“ įgula startuos iš Kenedžio kosminio centro Floridoje. Jų erdvėlaivį iškels raketa „Falcon 9“, o įgula orbitoje praleis iki penkių dienų, skraidydama toliau nuo Žemės negu bet kurie kiti „Dragon“ erdvėlaiviai.
Programos tinklalapyje konkretus orbitos aukštis nenurodomas, bet sakoma, kad aparatas pasieks Van Alleno Van radiacijos juostą, saugančią Žemę nuo Saulės vėjo.
Vidinė Van Alleno juosta plyti už 640–9 700 km nuo Žemės paviršiaus.
Įgula, kurią sudarys buvęs JAV karinių oro pajėgų pulkininkas Scottas Poteetas ir dvi „SpaceX“ darbuotojos – misijos specialistė Sarah Gillis ir medikė Anna Menon – bandys surengti pirmąjį kosmoso turisto išėjimą į atvirą kosmosą maždaug 480 km aukštyje.
Per šią misiją taip pat bus išbandytas lazerinis ryšys per „Spacex“ kuriamą „Starlink“ palydovų tinklą. Be to, bus atlikta medicinos bandymų, per kuriuos ketinama tyrinėti dekompresijos ir kosminių spindulių poveikį, taip pat kosminių skrydžių poveikį regėjimui.
Paskutinį iš trijų misijų bus surengta pasitelkiant „SpaceX“ raketą „Starship“. Pastaroji turi tapti didžiausiu ir galingiausiu kada nors sukonstruotu kosminiu aparatu.
E.Muskas tikisi, kad „Starship“ padės įgyvendinti savo viziją kolonizuoti Marsą. Vieną iš šios raketos ir erdvėlaivio modifikacijų NASA ketina panaudoti kaip nusileidimo Mėnulyje modulį įgyvendinant programą „Artemis“, per kurią maždaug šio dešimtmečio viduryje tikimasi vėl nuskraidinti žmonių į mūsų planetos gamtinį palydovą.
