Raketa buvo paleista 2015 m., kad iškeltų į orbitą NASA palydovą „Deep Space Climate Observatory“ (DSCOVR).
Nuo to laiko antroji raketos pakopa skrieja vadinamąja chaotiška orbita, trečiadienį AFP sakė astronomas Billas Gray'us. Būtent jis apskaičiavo naują kosminės šiukšlės kursą, kuris veda į susidūrimą su Mėnuliu.
Sausį raketos pakopa praskriejo visai netoli Mėnulio, ir tai pakeitė jos orbitą, teigia astronomas.
Mokslininkas dirba prie „Project Pluto“ kūrimo ir vystymo – programinės įrangos, kuri leidžia apskaičiuoti asteroidų ir kitų objektų trajektorijas kosmose, ir kuri naudojama NASA finansuojamose kosmoso stebėjimo programose.
Praėjus savaitei po to, kai raketos pakopa praskriejo netoli Mėnulio, B.Gray'us vėl ją stebėjo – ir padarė išvadą, kad kovo 4 d. ji atsitrenks į tolimąją Mėnulio pusę didesniu nei 9000 km per valandą greičiu.
Mokslininkas kreipėsi į astronomų mėgėjų bendruomenę, prašydamas prisijungti prie raketos pakopos stebėjimo – ir jo išvada pasitvirtino.
Tikslus susidūrimo laikas ir vieta gali šiek tiek skirtis nuo pradinės prognozės, tačiau visuotinai sutariama, kad tądien nutiks susidūrimas su Mėnuliu.
„Tokias šiukšles stebiu jau apie 15 metų. Ir tai yra pirmasis netyčinis susidūrimas su Mėnuliu“, – AFP sakė B.Gray'us.
„Laikas pradėti reguliuoti“
Astronomas Jonathanas McDowellas AFP sakė, kad gali būti, jog kiti panašūs incidentai buvo tiesiog nepastebėti.
„Yra bent 50 objektų, kurie septintajame, aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose buvo palikti tolimojoje Žemės orbitoje. Mes jų nesekėme, – sakė jis. – Dabar keletą jų aptinkame... bet daugelio nerandame, todėl jų tarsi nebėra. Tikriausiai bent keli iš jų atsitiktinai nukrito į Mėnulį, o mes tiesiog to nepastebėjome“.
Keturias tonas sveriančio „SpaceX“ raketos fragmento smūgio į Mėnulį iš Žemės realiuoju laiku nebus matyti.
Tačiau jis paliks kraterį, kurį mokslininkai galės stebėti kosminiais aparatais ir palydovais, tokiais kaip NASA „Lunar Reconnaissance Orbiter“ ar Indijos „Chandrayaan-2“ – ir taip daugiau sužinoti apie Mėnulio geologiją.
Moksliniais tikslais į Mėnulį jau anksčiau buvo tyčia sudaužyti kosminiai aparatai – pavyzdžiui, per „Apollo“ misijas, bandant seismometrus.
2009 m. NASA išsiuntė raketos pakopą, kuri rėžėsi į Mėnulį netoli jo pietų ašigalio, ieškant vandens.
Tačiau dauguma raketų taip toli nuo Žemės nenukeliauja. „SpaceX“ savo raketų pakopas grąžina atgal per Žemės atmosferą, kad jos suirtų virš vandenyno. Pirmoji pakopa yra susigrąžinama ir naudojama pakartotinai.
B.Gray'us sakė, kad ateityje Mėnulyje gali būti daugiau netyčinių sudužimų, nes JAV ir Kinijos kosmoso programos orbitoje palieka daug šiukšlių.
J.McDowellas pažymėjo, kad šie įvykiai „pradeda kelti problemų, kai yra daug daugiau eismo“. Pasak jo, sekti tolimojoje Žemės orbitoje esančias šiukšles neturėtų būtų niekieno prievolė. „Manau, kad dabar pats laikas pradėti tai reguliuoti“, – sakė jis.
„SpaceX“ kol kas neatsakė į AFP prašymą pateikti komentarą.
Elono Musko bendrovė šiuo metu kuria nusileidimo Mėnulyje aparatą, kuris turėtų leisti NASA ne anksčiau kaip 2025 m. nusiųsti astronautus į Mėnulį.
Parengta pagal „Science Alert“.
