Jameso Webbo teleskopas pagal komandą beveik penkioms minutėms įjungė savo manevrinius raketinius variklius ir išėjo į orbitą aplink Saulę numatytoje vietoje. NASA patvirtino, kad operacija buvo atlikta pagal planą.
Prieš pradedant stebėjimus birželį, 10 mlrd. dolerių (8,9 mlrd. eurų) vertės observatorijos veidrodžiai dar turi būti kruopščiai suderinti, infraraudonųjų spindulių detektoriai pakankamai atšaldyti, o tyrinėjimo prietaisai sukalibruoti.
Vis tik skrydžio dispečeriai Baltimorėje pirmadienį buvo pakilios nuotaikos, nes buvo sėkmingai praeitas dar vienas svarbus etapas.
„Dar vienu žingsniu priartėjome prie visatos paslapčių atskleidimo. Negaliu sulaukti, kada šią vasarą pamatysime pirmuosius naujus visatos vaizdus iš Webbo!“ – pareiškime nurodė NASA administratorius Billas Nelsonas (Bilas Nelsonas).
Teleskopas leis astronomams žvilgtelėti toliau į praeitį nei kada nors anksčiau – į laikotarpį iki pat pirmųjų žvaigždžių ir galaktikų formavimosi prieš 13,7 mlrd. metų. Tai yra vos 100 mln. metų po Didžiojo sprogimo, žymėjusio visatos pradžią.
Teleskopas ne tik stebės dangaus kūnus, bet ir ieškos galimų gyvybės požymių svetimų pasaulių atmosferose.
„Webbas oficialiai pradėjo darbą, – pažymėjo projekto vadovas Keithas Parrishas. – Tuo vainikuotos nepaprastos 30 dienų.“
Teleskopas buvo paleistas iš Prancūzijos Gvianos per Kalėdas. Po pusantros savaitės kosminė observatorija išskleidė teniso korto dydžio ekraną, saugantį ją nuo Saulės spinduliuotės. Dar po kelių dienų išsiskleidė auksu dengtas 6,5 m skersmens pagrindinis prietaiso veidrodis.
Pagrindinį veidrodį sudaro 18 šešiakampių segmentų, kurių kiekvienas yra kavos staliuko dydžio. Visus juos reikės kruopščiai suderinti, kad jie fokusuotųsi į vieną tašką – ši užduotis užtruks tris mėnesius.
„Jau praėjo mėnuo, o kūdikis dar net akių neatvėrė, – apie teleskopo infraraudonųjų spindulių prietaisus kalbėjo projekto mokslininkė Jane Rigby. – Bet tai yra mokslinė veikla, kurios laukiame su nekantrumu.“
Pirmadienį paleidus reaktyvinį variklį, teleskopas buvo išvestas į orbitą aplink Saulę vadinamajame antrajame Lagrange'o taške, kur Saulės ir Žemės gravitacinės jėgos atsveria viena kitą.
6,5 tonos sveriantis kosminis aparatas tame taške darys mirties kilpą, tuo pat metu sukdamasis aplink Saulę. Teleskopas visuomet bus atsuktas į naktinę Žemės pusę, kad jo infraraudonųjų spindulių detektoriai liktų kuo šaltesni.
Būdamas 1,6 mln. km atstumu nuo Žemės, aparatas yra daugiau nei keturis kartus labiau nutolęs nei Mėnulis.
Tikimasi, kad kosminė observatorija veiks ilgiau nei dešimtmetį, o gal net du.
Ji laikoma Hubble'o (Hablo) kosminio teleskopo, skriejančio 530 km aukštyje, įpėdine, bet yra per toli, kad prireikus ją būtų galima suremontuoti. Dėl šios priežasties praėjusio mėnesio ir ateinančių mėnesių pasiekimai yra net svarbesni.
Astronautai jau penkis kartus atvirame kosmose taisė „Hubble“. Per pirmąją tokią operaciją, atliktą 1993 metais, buvo ištaisytas neryškus teleskopo vaizdas – šis trūkumas atsirado dar konstruojant veidrodį Žemėje.
Teleskopai – tiek veikiantys regimosios ir ultravioletinės šviesos diapazone (kaip Hubble'o teleskopas), tiek besifokusuojantys į infraraudonuosius spindulius (kaip Webbo teleskopas) – „mato“ toliau ir aiškiau, kai veikia virš iškraipančios Žemės atmosferos.
Dėl šios priežasties NASA bendradarbiavo su Europos ir Kanados kosmoso agentūromis, kad iškeltų į orbitą Webbo teleskopą ir jo veidrodį – didžiausią kada nors paleistą į kosmosą.
