Verta pasižymėti kalendoriuje: svarbiausių 2022 m. kosminių misijų sąrašas

2021-ieji buvo turiningi: įvyko pirmosios kosmoso turistams skirtos misijos, Marse nusileido naujas NASA marsaeigis „Perseverance“ ir sraigtasparnis „Ingenuity“, įvyko ilgai lauktas NASA kosminio teleskopo „James Webb“ paleidimas ir daugybė kitų mokslinių misijų – kokių 2022 m. laukia dar daugiau.

Nuo naujų raketų nešėjų, tokių kaip „SpaceX“ kuriamas „Starship“, NASA megaraketa „Space Launch System“ (SLS), „United Launch Alliance“ (ULA) raketa „Vulcan Centaur“ ir „Blue Origin“ kūrinys „New Glenn“ – iki misijų į Mėnulį, Marsą, asteroidus ir dar daugiau. Taip pat išvysime daug misijų, kurių skrydžiai buvo atidėti 2021 m.

Kitų metų pradžioje „SpaceX“ planuoja pirmą kartą į orbitą pakelti erdvėlaivį „Starship“. Pirmąjį naujoko paleidimą bendrovė planuoja kovo pradžioje, o 2022 m. planuojama atlikti net keliolika bandomųjų skrydžių.

Ir „Starship“ erdvėlaivis, ir jo raketa nešėja „Super Heavy“ jau baigti kurti, o paleidimo aikštelę ir bokštą bendrovės Pietų Teksaso paleidimo aikštelėje buvo planuojama užbaigti iki 2021 m. pabaigos (apie dabartinę padėtį bendrovė kol kas nepranešė). Jei viskas vyks pagal planą, pirmo skrydžio metu „Starship“ trumpam pakils į orbitą, o po to grįš į Žemės atmosferą ir nusileis į Ramųjį vandenyną.

Laivą „Starship“ sudaro du elementai, kurie abu suprojektuoti taip, kad juos būtų galima pilnai ir greitai pakartotinai naudoti. Jei „SpaceX“ pavyks susigrąžinti ir pakartotinai panaudoti „Starship“ per šiais metais atliekamus bandomuosius skrydžius, oficialios misijos galėtų prasidėti 2023 m. Bendrovė planuoja galiausiai naudoti „Starship“ misijoms į Marsą, su įgula.

„SpaceX“ planuoja 2022 m. kartu su Hiustone įsikūrusia bendrove „Axiom Space“ siųsti astronautus į kosmosą, privačiai misijai į Tarptautinę kosminę stotį.

Dabar tikimasi, kad „Axiom Mission 1“ (Ax-1) bus pradėta 2022 m. vasario 28 d. (iš pradžių planuota, kad privati misija su įgula startuos 2021 m.). Įgulą „Ax-1“ sudaro keturi astronautai, įskaitant buvusį NASA astronautą Michaelą Lópezą-Alegría, Larry Connorą, Marką Pathy ir Eytaną Stibbe. Tikėtina, kad astronautai aštuonias dienas praleis stotyje ir dvi dienas keliaudami.

Nors turistai kosminėje stotyje yra lankęsi ir anksčiau, „Axiom“ pažymi, kad tai bus „pirmoji visiškai privati“ kelionė į stotį. Įgula iš viso planuoja 25 mikrogravitacijos eksperimentus, kurie bus skirti mokslui, švietimui ir informavimui.

NASA taip pat uždegė žalią šviesą antrajai „Axiom“ įgulos misijai į kosminę stotį. Šiuo metu planuojama, kad šis skrydis, žinomas kaip „Ax-2“, iš NASA Kenedžio kosmoso centro Floridoje bus paleistas jau 2022 m. rudenį. Bendrovė „Axiom“ yra sudariusi sutartį su bendrove „SpaceX“ dėl keturių įgulos misijų į TKS, naudojant kapsules „Crew Dragon“ ir raketas „Falcon 9“.

Hiustone įsikūrusios bendrovės „Intuitive Machines“ sukonstruotas robotizuotas Mėnulio nusileidimo aparatas „Nova-C“ 2022 m. pradžioje NASA remiamu skrydžiu bus paleistas „SpaceX Falcon 9“ raketa. Iš pradžių planuota, kad „Nova-C“ paleidimas įvyks 2021 m., tačiau „SpaceX“ jį atidėjo.

Misijos metu bus gabenami penki NASA komercinių Mėnulio krovinių paslaugų (angl. Commercial Lunar Payload Services, CLPS) kroviniai, taip pat keli kiti komerciniai kroviniai – įskaitant nedidelį Didžiosios Britanijos bendrovės „Spacebit“ mėnuleigį, kuris bus pirmoji Jungtinės Karalystės misija ant Mėnulio paviršiaus. „Mūsų partnerystė su „Intuitive Machines“ yra puikus dviejų privačių bendrovių bendradarbiavimo su NASA siekiant pažangos kosmoso tyrimų srityje pavyzdys“, –  sakė „SpaceX“ prezidentas Gwynne'as Shotwellas.

Erdvėlaivis „Nova-C“ mėgins nusileisti Giedros jūroje, kur paliks įrangą, kad galėtų siųsti duomenis į mūsų planetą. Saulės energija varomas nusileidimo aparatas gali veikti apie 14 Žemės dienų.

NASA dar kartą atidėjo savo „Space Launch System“ (SLS) – 101 metro aukščio raketos, kuri bus naudojama būsimoms misijoms į Mėnulį – pirmąjį paleidimą. Šiuo metu NASA Kenedžio kosmoso centre Floridoje atliekami raketos su ant jos sumontuotu erdvėlaiviu „Orion“ bandymai, kuriais siekiama užtikrinti, kad erdvėlaivis ir raketos komponentai tinkamai bendrautų su antžeminėmis sistemomis.

Pirmoji SLS misija – skrydis į Mėnulį be įgulos, pavadintas „Artemis 1“ – bus pradėta ne anksčiau kaip kovą. NASA planuoja galimus paleidimo laikotarpius nuo kovo 12-27 d. iki balandžio 8-23 d.

Baigus bandymus Kenedžio kosmoso uoste, bus atlikta raketos „šlapia“ generalinė repeticija, kurios metu į raketos degalų bakus bus pripilta degalų. Jei viskas vyks sklandžiai, NASA nurodys tikslią ilgai lauktos „Artemis 1“ misijos be įgulos į Mėnulį ir atgal starto datą – svarbų etapą įgyvendinant NASA planus iki 2025 m. Mėnulyje išlaipinti žmones.

„Boeing“ ir NASA planuoja, kad bendrovės erdvėlaivio „CST-100 Starliner“ antrasis orbitinis skrydis be įgulos (OFT-2) bus atliktas ne anksčiau kaip 2022 m. gegužę.

Pirmasis „Starliner Orbital Test Flight-1“ (OFT-1) skrydis, kuris į kosmosą pakilo 2019 m., patyrė daug problemų ir dėl programinės įrangos gedimų nepasiekė Tarptautinės kosminės stoties, kaip buvo planuota. Bendrovės „Boeing“ ir NASA paskelbė, kad erdvėlaivio „Starliner“ programinė įranga buvo iš naujo sertifikuota skrydžiui OFT-2, kuris įvyks 2021 m. sausį.

Nors iš pradžių buvo planuota, kad OFT-2 misija į kosminę stotį bus paleista 2021 m. kovą, per metus ji buvo kelis kartus atidėta dėl problemų, nustatytų atliekant patikrinimus prieš paleidimą. Per paskutinį paleidimo langą rugpjūtį erdvėlaivyje „Starliner“ buvo nustatyta vožtuvo problema.

Dabar „Boeing“ planuoja paleisti erdvėlaivį „Starliner“ su ULA raketa „Atlas V“ 2022 m. gegužę, priklausomai nuo erdvėlaivio parengties ir kitų tuo metu į kosminę stotį vyksiančių transporto priemonių grafiko. Paslaugų modulis, kurį iš pradžių buvo planuota naudoti jo įgulos skrydžio bandymui (CFT) – pirmajam bandomajam skrydžiui su astronautais laive – dabar bus naudojamas misijai OFT-2.

Dėl OFT-2 atidėjimo iki 2022 m. gegužę jo įgulos skrydžio bandymo (CFT) misijos pradžia taip pat nukelta į 2022 m. Darant prielaidą, kad „Starliner“ išlaikys skrydžio be įgulos bandymus, „Boeing“ planuoja į Tarptautinę kosminę stotį išsiųsti tris NASA astronautus – Mike'ą Fincke'ą, Nicole'ą Manną ir Barry „Butchą“ Wilmore'ą. Kadangi įgulos bandomojo skrydžio modulis bus naudojamas OFT-2 misijai, įgulos misijai bus naudojamas pirmajai operacinei misijai planuojamas tarnybinis modulis (vadinamas „Starliner 1“).

Planuojama, kad Europos kosmoso agentūros (ESA) misija „Jupiterio ledinių mėnulių tyrinėtojas“ (angl. Jupiter Icy Moons Explorer, JUICE) bus paleista 2022 m. gegužę ir 2029 m. pasieks dujinį milžiną. Tada mažiausiai trejus metus tyrinės Jupiterio sistemą, įskaitant tris didžiausius giganto mėnulius: Ganimedą, Europą ir Kalistą.

Gruodžio 25 d. po dešimtmečius trukusio kūrimo ir kelių atidėliojimų buvo paleistas Jameso Webbo kosminis teleskopas. Tačiau prireiks maždaug šešių mėnesių, kad visos teleskopo sistemos ir prietaisai būtų pilnai paruošti darbui: planuojama atlikti 50 svarbiausių diegimo darbų ir aktyvuoti 178 paleidimo mechanizmus, kad teleskopas visiškai susiformuotų (į kosmosą jis buvo paleistas sulankstytas).

Todėl tikimasi, kad 10 mlrd. dolerių vertės Jameso Webbo kosminis teleskopas – didžiausias ir galingiausias NASA kosminis mokslinis teleskopas – reguliarią mokslinę veiklą pradės 2022 m. vasaros pabaigoje. Jei viskas bus gerai, per ateinančius 5-10 metų teleskopas tirs pirmąsias Visatos žvaigždes ir galaktikas, o taip pat netoliese esančių svetimų planetų atmosferas.

ULA (angl. United Launch Alliance) planuoja paleisti visiškai naują raketą „Vulcan Centaur“, kurios pirmasis skrydis įvyks 2022 m. „Vulcan Centaur“ yra ULA raketų „Atlas V“ ir „Delta IV“ įpėdinė. Naujoji raketa palaipsniui atsisakys Rusijoje pagamintų variklių, kuriais buvo varomos ULA ilgametės „Atlas“ linijos raketos – ir pakeis juos „Blue Origin“ pagamintais varikliais.

Iš pradžių planuota, kad raketa turėtų debiutuoti 2021 m., tačiau raketos paleidimas buvo atidėtas dėl Pitsburge įsikūrusios bendrovės „Astrobotic Technology“ kuriamo nusileidimo modulio „Peregrine“ tiekimo grandinės problemų. Į „Peregrine“ nusileidimo modulį bus atgabentas pirmasis Japonijos mėnuleigis „Yaoki“, kurį pagamino Japonijos bendrovė „Dymon“. Misiją remia NASA Komercinių Mėnulio krovinių paslaugų (angl. Commercial Lunar Payload Services, CLPS) programa. Jei misija vyks pagal planą, Mėnulyje bus palaidoti kremuoti žymaus mokslinės fantastikos rašytojo Arthuro C.Clarke'o palaikai.

Rusijos planas pradėti misiją į Mėnulį taip pat atidėtas iki 2022 m. liepos. Ši misija, vadinama „Luna 25“, yra pirmoji šalies misija, nukreipta į Mėnulio paviršių per 45 metus – ir bus pirmoji misija, nusileidusi Mėnulio pietiniame ašigalyje.

Iš pradžių buvo numatyta, kad „Luna 25“ 2021 m. spalį pasitelkus raketą „Sojuz-2-1b Fregat“ pakils iš Rusijos Rytų kosmodromo („Vostočnyj“). Tačiau misija buvo atidėta dėl problemų, susijusių su erdvėlaivio nusileidimo sistema, pastebėtų per galutinius bandymus. Rusai teigia, kad reikia daugiau laiko sėkmingiems „Luna 25“ minkštojo nusileidimo sistemos bandymams užbaigti. Pradėjus misiją, erdvėlaivyje bus devyni moksliniai prietaisai.

„Luna 25“ nusileis Mėnulio pietiniame ašigalyje, kad ištirtų Mėnulio regolitą ir egzosferą (atmosferą). Šį regioną svarsto NASA ir kitos kosmoso agentūros, ateityje planuojančios Mėnulio misijas su įgula. XX a. šeštajame-aštuntajame dešimtmetyje Sovietų Sąjunga į Mėnulį išsiuntė keletą misijų be įgulos, įskaitant pirmą kosminį laivą, nusileidusį ant Mėnulio paviršiaus („Luna 2“, 1959 m.), pirmąjį minkštai nusileidusį kosminį laivą („Luna 9“, 1966 m.) ir pirmąjį robotizuotą mėnuleigį („Luna 17/Lunachod 1“ 1970 m.).

2022 m. liepą „SpaceX“ į unikalų metalinį asteroidą paleis NASA misiją „Psyche“. Misijai bus naudojama viena iš „SpaceX“ raketų  „Falcon Heavy“ – ją planuojama paleisti iš 39A paleidimo komplekso Kanaveralo kyšulyje esančioje Oro pajėgų stotyje Floridoje.

Misijos metu bus tiriamas metalinis asteroidas „Psyche“ (liet. Psichė, viena iš graikų deivių ), kuris skrieja aplink Saulę tarp Marso ir Jupiterio. Atrodo, kad asteroidas yra atsidengęs ankstyvosios planetos – vienos iš mūsų Saulės sistemos sudedamųjų dalių – nikelio ir geležies branduolys. Todėl šio naujo asteroido tyrimas suteiks naujų žinių apie tai, kaip susiformavo tokios sausumos planetos, kaip Žemė.

Misiją „Psyche“ planuojama pradėti praėjus beveik trejiems metams po paskutinio „Falcon Heavy“ skrydžio 2019 m. birželį. Raketos laukia įtempti metai, nes 2022 m. bus paleistos mažiausiai trys JAV kosmoso pajėgų misijos ir komerciniai kroviniai, įskaitant plačiajuosčio ryšio palydovą „Viasat-3“ ir ryšių palydovą „Astranis“.

Pirmasis Indijos kosminės misijos „Gaganyaan“ bandomojo aparato skrydis numatytas 2022 m. antroje pusėje, o 2022 m. pabaigoje – antrasis skrydis be įgulos. Šios antrosios misijos metu bus gabenamas Indijos kosmoso tyrimų organizacijos (ISRO) sukurtas humanoidinis robotas „Vyommitra“. Jei viskas bus gerai, ISRO planuoja 2023 m. paleisti pirmąją misiją „Gaganyaan“ su įgula.

Jeffo Bezoso privati kosminių skrydžių bendrovė „Blue Origin“ savo pirmąją orbitinę raketą į orbitą išsiųs 2022 m. pabaigoje. NASA „Mercury“ astronauto Johno Glenno garbei pavadinta „New Glenn“ raketa į geostacionariąją orbitą gali iškelti iki 13 tonų, o į žemąją Žemės orbitą – 45 tonas. Iš pradžių buvo numatyta, kad „New Glenn“ – iš dalies daugkartinio naudojimo sunkioji keliamoji raketa, skirta įvairiems naudingiesiems kroviniams kelti – bus paleista 2021 m., tačiau jos paleidimas buvo atidėtas, kai „Blue Origin“ pralaimėjo kosmoso pajėgų sutartį.

Raketa papildys NASA komercinių raketų nešėjų parką. NASA jau naudojo „Blue Origin“ suborbitinę raketą „New Shepard“ (pavadintą NASA „Mercury“ astronauto Alano Shepardo, tapusio pirmuoju amerikiečiu pasiekusiu kosmosą, vardu).

NASA kosminis aparatas „Juno“ tyrinėja Jupiterį nuo tada, kai 2016 m. liepos 4 d. pasiekė planetos orbitą. Zondas „Juno“ atliko keletą artimų praskridimų pro dujinę milžinę ir vadinamuosius Galilėjaus mėnulius (Io, Europą, Ganimedą ir Kalisto), tačiau tikimasi, kad 2022 m. pabaigoje jis itin priartės prie didžiulio Europos mėnulio.

2022 m. vasarį „Juno“ priartės prie Europos maždaug 47 000 km atstumu. 2022 m. rugsėjo pabaigoje zondas praskries vos už 355 km virš Europos paviršiaus ir iš arti apžvelgs didžiulį mėnulį, sakoma NASA pranešime.

2021 m. NASA pratęsė „Juno“ misiją, kad zondas veiktų iki 2025 m. rugsėjo mėn. Tai leidžia misijai surinkti dar daugiau stulbinančių vaizdų ir naujų duomenų apie visą Jupiterio sistemą.

Rugsėjį – DART smūgis į Didymosą 

Planuojama, kad NASA dvigubo asteroido nukreipimo bandomoji misija (angl. Double Ateroid Redirection Test mission, DART), 2022 m. rugsėjo pabaigoje pasieks savo taikinį – asteroidą Didymosą ir jo mėnuliuką Dimorfą, dar vadinamą Didimėnuliu. Misija skirta ištestuoti naują metodą, vadinamą „kinetinio smogtuvu“, kuriuo siekiama planetos gynybos tikslais nukreipti netoli Žemės esančius asteroidus.

DART misija startavo 2021 m. lapkričio 23 d. panaudojus „SpaceX Falcon 9“ raketą ir pakilo iš 4-ojo kosminio paleidimo komplekso Vandenbergo kosminių pajėgų bazėje Kalifornijoje. Kai šiais metais DART pasieks savo tikslą, erdvėlaivis sąmoningai smogs į mėnulį Dimorfą 6,6 km/s greičiu – o tai turėtų pakeisti mėnulio orbitinį greitį tiek, kad pasikeistų jo orbita aplink Didymosą. Tai bus pirmoji planetinės gynybos misija, kurios metu bus išbandyti asteroidų nukreipimo metodai.

Europos kosmoso agentūros (ESA) ir Rusijos kosmoso agentūros „Roscosmos“ vadovaujamos bendros misijos, skirtos Raudonajai planetai tirti – „ExoMars“ – marsaeigis turėtų būti paleistas 2022 m. rugpjūčio-spalio mėnesiais, teigiama ESA pranešime. Dėl kelių nesėkmingų parašiuto bandymų 2019 ir 2020 m. misija vėluoja: pagal pirminį planą ji turėjo startuoti 2020 m. liepą.

Programa „ExoMars“ yra kelių dalių iniciatyva, kuria siekiama ištirti Raudonąją planetą jos paviršiuje ir iš viršaus. Vykdomi du programos etapai. Marsaeigis, pavadintas „Rosalind Franklin“, yra antrojo programos etapo dalis. Pirmojo etapo komponentai – orbitinis zondas „Trace Gas Orbiter“ (TGO) ir nusileidimo demonstratorius „Schiaparelli“ į Marsą atvyko 2016 m. spalį. Per bandymą nusileisti „Schiaparelli“ sudužo, tačiau TGO išliko puikios būklės. Orbitinis aparatas atlieka mokslines užduotis ir tarnaus kaip ryšio retransliatorius marsaeigiui.

Jei viskas vyks pagal planą, „ExoMars“ marsaeigis Marso paviršiuje nusileis 2023 m. birželį. Įrenginys turi specialų prietaisų rinkinį, skirtą ieškoti organinių molekulių ir kastis giliau po paviršiumi, nei jo pirmtakai.

NASA bendradarbiauja su Hiustone įsikūrusia bendrove „Intuitive Machines“ ir tikisi, kad 2022 m. gruodį ant Mėnulio pietinio ašigalio nusileis ledo kasybos grąžtas. Misija, pavadinta „Polar Resources Ice Mining Experiment-1“ (PRIME-1), yra pirmoji misija, skirta vandens ledui iš Mėnulio vidaus surinkti – išteklių, kuriuos NASA tikisi panaudoti savo programoje „Artemis“, kuria siekiama iki 2025 m. į Mėnulį sugrąžinti astronautus ir ilgainiui sukurti tvarią buveinę Mėnulyje.

„PRIME-1“ misiją sudaro du pagrindiniai komponentai: regolito ir ledo grąžtas naujoms vietovėms tirti („TRIDENT“) ir Mėnulio operacijas stebintis masės spektrometras („MSolo“). Kompanija „Intuitive Machines“ 40 kg „PRIME-1“ krovinį skraidins savo nusileidimo aparatu NOVA-C, pagal NASA komercinių Mėnulio krovinių paslaugų programą (angl. Commercial Lunar Payload Services, CLPS).

„Dream Chaser“ – privatus „Sierra Nevada Corp.“ erdvėlaivis – 2022 m. pradės vykdyti krovinių misijas į Tarptautinę kosminę stotį. Kosminis lėktuvas nusileis NASA paleidimo ir nusileidimo komplekse (LLF) Kenedžio kosmoso centre Floridoje – tame pačiame kilimo ir tūpimo take, kuris buvo naudojamas erdvėlaivių misijoms, įskaitant ir paskutinį „Atlantis“ STS-135 skrydį, 2011 m. liepą.