Iš karto reikėtų paaiškinti: tai nėra gyvybės aptikimas Marse. Organika gali atsirasti biologiniais ir nebiologiniais būdais – ir dar reikės išsiaiškinti, kokie procesai Jezero aptiktas medžiagas sukūrė.
Ir „Perseverance“ nereikės atlikti viso darbo – surinktus pavyzdžius į Žemę pargabens bendra NASA/ESA kampanija, gal net jau 2031 metais.
„Tai yra klausimas, į kurį atsakymo galime nesulaukti, kol mėginiai nebus pargabenti į Žemę – bet organinių medžiagų išsilaikymas išties labai jaudinantis dalykas, – sakė Lutheris Beegle iš NASA Reaktyvinio judėjimolaboratorijos (JPL). – Parskraidinti į Žemę šie mėginiai daugeliui metų taps mokslinių tyrimų ir atradimų šaltiniu“
L.Beegle'as yra „Perseverance“ įrankio SHERLOC („Scanning Habitable Environments with Raman and Luminescence for Organics and Chemicals“) vyr. tyrėjas.
Potencialiai gyvenamų senovinių aplinkų tyrimas
Automobilio dydžio „Perseverance“ praėjusį vasarį nusileido 45 kilometrų pločio Jezero krateryje, kur gilioje senovėje būta didelio ežero ir upės deltos.
Egzistuoja du pagrindiniai Perseverance misijos tikslai: senovinės Marso gyvybės ženklų paieška ir medžiagos pirmajam mėginių parskraidinimui rinkimas. Pastarajai užduočiai marsaeigyje yra 43 titano mėgintuvėliai, iš kurių šeši jau užpildyti ir užantspauduoti. Keturiuose užantspauduotuose yra uolų mėginiai, viename – Marso atmosfera ir viename yra medžiaga, padėsianti komandos nariams pastebėti bet kokius užkratus, kuriuos „Perseverance“ galėjo atgabenti iš Žemės.
Pirmuosius kelis buvimo Marse mėnesius Perseverance tikrino savo instrumentus ir padėjo atlikti pirmuosius skrydžius kartu su marsaeigiu į planetą atgabentam sraigtasparniui „Ingenuity“. Perseverance dėmesys į mokslinius tyrimus buvo nukreiptas birželio pradžioje – ir nuo tada jau gerokai pasistūmėjo.
Pavyzdžiui, marsaeigis aptiko organines medžiagas, kurias komandos nariai atskleidė rudenį Amerikos geofizikų sąjungos susitikime Naujajame Orleane (JAV).
„SHERLOC“ identifikavo organinius junginius kai kuriose uolose, kurias „Perseverance“ gramdė grąžtu – ir dulkėse ant kai kurių negrandytų uolų, pranešė JPL atstovai.
„Curiosity“ irgi atrado organikos savo nusileidimo vietoje Gale krateryje“, – sakė L.Beegle'is, omenyje turėdamas kitą NASA marsaeigį „Curiosity“, nuo 2012 tyrinėjusį Gale'o kraterį.
„SHERLOC“ prideda galimybę nustatyti erdvinį organinių medžiagų pasiskirstymo uoloje vaizdą ir susieti organines medžiagas su mineralais, kuriuose jos rastos. Tai padeda suprasti aplinką, kurioje šios organinės medžiagos formavosi“, – aiškina mokslininkas.
Ir senovinis ugnikalnių aktyvumas
Kitas „Perseverance“ instrumentas – „PIXL“ („Planetary Instrument for X-ray Lithochemistry“) – irgi padeda tyrinėti senovinę aplinką. „PIXL“ atlikta uolų Jezero srityje, vadinamoje Pietų Séítah, analizė atskleidė stulbinamą olivino ir pirokseno kristalų gausą.
„Geras geologijos studentas pasakys, kad tokia tekstūra rodo, jog uoliena formavosi lėtai vėstančioje magmoje — pavyzdžiui, storame lavos sraute, lavos ežere ar magmos kameroje, – tame pačiame pranešime sakė „Perseverance“ projekto mokslininkas Ken Farley iš Kalifornijos technologijos instituto – Šią uolieną ne kartą veikė vanduo, dėl to ji tapo tikru lobiu mokslininkams datuojant Jezero įvykius, ir geriau suprantant periodą, kai vanduo buvo labiau paplitęs paviršiuje – o taip pat atskleidžiant ankstyvą planetos istoriją,
„Marso mėginio sugrąžinimas suteiks platų puikių dalykų pasirinkimą!“, – džiaugėsi jis.
K.Farley su kolegomis jau senai aiškinosi, ar Jezero pagrindas yra vulkaninės, ar nuosėdinės kilmės (pavyzdžiui, iš senovėje tekėjusių upių sąnašų). Dabar, panašu, kad atsakymas jau yra – bet tai nereiškia, kad nėra į ką gilintis toliau. Pavyzdžiui, ar išsilydžiusios uolienos anksčiau buvo kraterio dugne telkšojusio lavos ežero dalimi? Ar galbūt jos susiformavo požeminėje magmos kameroje, kurią atskleidė erozija?
Per būsimus mėnesius ir metus „Perseverance“ galėtų padėti išspręsti šią mįslę ir dar daugelį kitų – nes jis ir toliau vykdys matavimus Jezero krateryje.
Dalis tyrimų skirti ir Marso požemiams. Praėjusį trečiadienį misijos komanda pademonstravo ir pirmąją „Perseverance“ „radargramą“ – planetos paviršiaus iki 10 metrų gylio struktūros atvaizdą, sukurtą iš marsaeigio į žemę įterpiamo radaro duomenų.
„Galimybė stebėti net požemines geologines struktūras prideda naują komandos Marso geologinių tyrimų galimybių matmenį“, – pranešime teigė JPL atstovai.
Parengta pagal Space.com
