Įprasta manyti, kad taisyklinga geometrija — objekto nenatūralios kilmės požymis, nes gamtos jėgos veikia pernelyg chaotiškai, kad brėžtų tiesias linijas. Todėl bet koks Mėnulyje ar Marse aptiktas ganėtinai taisyklingos geometrijos objektas su stačiais kampais kelia susidomėjimą.
„Gal tai avarijos ištiktų ateivių suręsta bakūžė? — juokauja pranešimo autorius. — Ar Mėnulį tyrusių mūsų protėvių kosminis laivas?“
Atsakymas veikiausiai kur kas proziškesnis — tai akmenys, kurių kitoje Mėnulio pusėje netrūksta. Tačiau tiksliai apie tai sužinosime tik „Yutu-2“ paknakamai prisiartinus prie objekto – per 80 metrų. Ir tai įvyks ne anksčiau nei po dviejų ar trijų mėnesių. Iš dalies dėl to, kad aparatą energija aprūpina fotovoltiniai elementai, todėl jam reikės atsijungti per visą Mėnulio naktį, trunkančią dvi savaites, o taip pat – kad neperkaistų, kai Saulė būna zenite. Ir dar iš dalies dėl to, kad krateriais išraižytu paviršiumi reikia judėti itin atsargiai.
Riedulio versiją patvirtina ir ganėtinai netoli nuo paslaptingojo objekto esantis šviežias smūginis krateris. Visai tikėtina, akmenį išmetė meteorito smūgis į paviršių. Tokį fenomeną astronomai ja yra stebėję Mėnulyje, rašo „Science Alert“.
Mėnuleigis „Nefritinis zuikis“ (taip išverčiamas jo pavadinimas) tapo pirmuoju dirbtiniu aparatu, nusigavusiu į kitą Mėnulio pusę. Jis turėjo veikti bent tris mėnesius, tačiau greitai minės trejų metų buvimo Mėnulyje sukaktį – ir vis dar perduoda į Žemę vertingus mokslinius duomenis.
Tai nėra pirmasis paslaptingas radinys kitoje Mėnulio pusėje. 2019 mokslininkai aptiko neįprastą „gelinę“ substanciją, kuri irgi pasirodė esanti meteorito kritimo sukepintu stiklu. O šių metų pradžioje „Yutu-2“ pranešė apie naują objektą, kuris aprašomas kaip „riboženklį“: iš grunto stirksanti pailga nuolauža. Labiausiai tikėtina, kad smūgis ją atskėlė nuo kaimyninio kraterio.
Parengta pagal hightech.plus
