2022 m. valstybės biudžete kosminei veiklai numatyta 210 mlrd. rublių (2,5 mlrd. eurų), t.y. 40,3 mlrd. rublių (apie 487 mln. eurų) mažiau nei ankstesniais metais. Panašus mažinimas bus taikomas ir dar kitais metais. Labiausiai nukentės tokios sritys kaip „gamybinė-technologinė veikla“ ir „kosmodromų plėtra“. Finansavimas „moksliniams tyrimams ir plėtrai“ išvis panaikinamas.
Publikacijose teigiama, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepatenkintas Rusijos kosmoso programos rezultatais. Pranešama, kad rugsėjo 29 d. vykusiame kosmoso pramonės atstovų susitikime V.Putinas kritikavo pramonės atstovus dėl nesugebėjimo vykdyti direktyvų, susijusių su ilgalaikiais tikslais kosmoso srityje. Pavyzdžiui, 2020 m. „Roskosmos“ nepavyko pasiekti 30 iš 83 nurodytų nacionalinės kosmoso programos tikslų.
Pranešama, kad V. Putinas Rusijos kosmoso korporacijai „Roskosmos“ yra sakęs, kad ši turi padidinti rusiškų raketų patikimumą ir „įvaldyti“ naujos kartos raketas nešėjas. Šis nurodymas buvo duotas reaguojant į didėjančią konkurenciją pasauliniame kosminių raketų paleidimo versle, visų pirma į amerikiečius „SpaceX“.
Tačiau šie biudžeto apkarpymai tik dar labiau suvaržys „Roskosmos“ vadovą Dmitrijų Rogoziną. Šis jau ir taip susiduria su biudžetiniu spaudimu, nes neteko pajamų iš NASA astronautų skraidinimo į Tarptautinę kosminę stotį (šis projektas kasmet atnešdavo apie 400 mln. dolerių ar ir daugiau), taip pat dėl to, kad „United Launch Alliance“ nebeperka raketų variklių RD-180.
Biudžeto mažinimas taip pat kelia klausimus dėl „Roskosmos“, kuri per pastarąjį dešimtmetį buvo ne kartą pertvarkyta, ateities. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje subyrėjus Sovietų Sąjungai, „Roskosmos“ veikė panašiai kaip NASA. Kaip kosmoso agentūra, ji turėjo daug rangovų, kurie teikė paslaugas ir gamino raketas, erdvėlaivius ir palydovus. Tarp didžiausių iš jų buvo „RKK Energija“, Chruničevo centras, „RCC Progress“, „NPO Energomaš“, „TsENKI“ ir „TsNIIMash“.
2013 m. Rusija vėl nacionalizavo savo kosmoso pramonę ir pertvarkė rangovines bendroves į korporacijas, kurios priklauso valstybei ir yra jos valdomos. Po trejų metų Rusijos nacionalinė kosmoso agentūra buvo panaikinta ir sujungta su „Valstybine korporacija „Roskosmos“, kuri tapo patronuojančiąja valstybinių kosmoso bendrovių bendrove.
D.Rogozinas 2018 m. tapo „Roskosmos“ vadovu, o pernai jis toliau reorganizavo jos patronuojamas įmones į verslo blokus.
Pastaraisiais metais rytinėje šalies dalyje siekdama pastatyti naują didelį kosmodromą, „Roskosmos“, susidūrė su korupcija. 2019 m. opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas, prieš V. Putinui jį įkalinant, teigė, kad Rusijos kosmoso įmonėje plačiai paplitusi korupcija, ir išsamiai aprašė, kaip D. Rogozinas, panašu, asmeniškai praturtėjo.
Remiantis A. Navalno aptiktais dokumentais, D.Rogozinas už „Roskosmos“ lėšas įsigijo automobilį „Mercedes-Benz S560“ sau ir „Range Rover“ – savo žmonai. Šių automobilių bendra vertė siekia apie 260 000 eurų. Tada „Roskosmos“ vadovas įsigijo 800 kvadratinių metrų ploto vasarnamį, kurio vertė – apie 2,6 mln. eurų. O dokumentai, atrodo, slepia dar daugiau pajamų, teigė A. Navalnas. Žinoma, D.Rogozinas šiuos kaltinimus paneigė.
Panašu, kad Rusijos kosmoso programos ateitis yra niūri, rašo „Ars Technica“. Kinijai besiveržiant į priekį su savo kosmine stotimi ir ambicingais naujais tyrimų planais, o JAV kosmoso pramonei klestint, nes auga komercinė veikla, Rusija siekia išlaikyti savo dešimtmečius kurtą kosminį status quo.
Šalies kosmoso srities darbuotojams jau dabar mokami itin maži atlyginimai. Dabar bus mažiau lėšų investuoti ir į ateitį – ateitį, kurią V. Putinas patikėjo D.Rogozinui. Panašu, kad Dmitrijui Olegovičiui Rogozinui tai gali būti labai nepatogi padėtis, apibendrina naujienų šaltinis.
