Erdvėlaivis „Shenzhou 13“ startavo po vidurnakčio vietos (19 val. Lietuvos) laiku iš Dziučuano kosmodromo Gobio dykumoje šalies šiaurės vakaruose, pranešė Kinijos pilotuojamų kosminių skrydžių agentūra. Numatoma, kad įgula kosminėje stotyje „Tiangong“ praleis šešis mėnesius.
Kosmoso agentūra paskelbė, kad skrydis buvo sėkmingas ir įgulos narių „būklė gera“.
„Shenzhou 13“ sklandžiai susijungė su kosmine stotimi po starto nepraėjus nė septynioms valandoms.
Astronautai, Kinijoje vadinami taikonautais, šįkart orbitoje dirbs dvigubai ilgiau negu ankstesnė įgula, išbuvusi stotyje tris mėnesius. Įgulos nariai montuos įrangą ir išbandys technologijas, reikalingas „Tiangong“ tolesnei plėtrai.
Įgulos vadas 55 metų Zhai Zhigangas, buvęs naikintuvo lakūnas, 2008 metais tapęs pirmuoju į atvirą kosmosą išėjusiu Kinijos astronautu, sakė, kad šįkart bus atlikta „sudėtingesnių“ darbų atvirame kosmose negu per ankstesnes misijas. Tarp „Tiangong“ įgulos narių pirmąkart bus moteris – 41 metų buvusi karo lakūnė Wang Yaping. Ji 2013 metais tapo antrąja Kinijos į kosmosą pasiųsta moterimi. Trečiasis narys yra Liaudies išvadavimo armijos oro pajėgų pilotas Ye Guangfu, 41 metų astronautas.
Kinijos kosmoso agentūros paskelbtose nuotraukose matyti trys astronautai, prieš skrydį mojuojantys juos išlydėti susirinkusiai miniai.
Ankstesnė, pirmoji „Tiangong“ įgula, į Žemę grįžo rugsėjį, pasiekusi kinų astronautų darbo kosmose trukmės rekordą. Šie per tris mėnesius darbo kosminėje stotyje galėjo naudotis atskirais gyvenamaisiais moduliais ir bendru prausyklos kompleksu, valgomojo erdve ir ryšių centru, kad galėtų siųsti elektroninius laiškus ir bendrauti vaizdo ryšiu su skrydžių valdymo centro darbuotojais.
Kinija stengiasi plačiai reklamuoti savo kosmoso programą. Šalis jau yra pasiuntusi zondų į Mėnulį, jos pirmasis marsaeigis šiuo metu tiria Raudonąją planetą.
Pekinas pradėjo vystyti atskirą orbitinės laboratorijos projektą, kai JAV blokavo Kinijos dalyvavimą Tarptautinės kosminės stoties programoje.
„Tiangong“, kurios pavadinimas reiškia „Dangaus rūmai“, turėtų veikti mažiausiai 10 metų.
Stoties pagrindinis modulis į orbitą buvo iškeltas anksčiau šiais metais. Numatoma, kad stotis veikti visu pajėgumu bus parengta iki 2022 metų.
Vėliausia misija turi „išplėsti Kinijos technologijų ribas“ ir patikrinti įvairių kosminės stoties sistemų darbą, kai joje žmonės gyvena ilgesnį laiką, naujienų agentūrai AFP sakė grupės „GoTaikonauts“ nepriklausomas kosmoso analitikas Chen Lanas.
„Nemanau, kad tai kelia labai didelių iššūkių, nes Kinijos technologijos gana brandžios. Vis dėlto bet kas kosmose visuomet kelia iššūkių“, – pažymėjo jis.
