Pirmosios Merkurijaus Šiaurės pusrutulio nuotraukos buvo padarytos, kai aparatas skriejo už 2 420 km nuo planetos ir prie jos tebeartėjo. Šeštadienį 2 val. 34 min. Lietuvos laiku zondas pradėjo pirmąjį iš šešių planuojamų praskriejimų virš arčiausiai Saulės esančios planetos maždaug 200 km aukštyje, fotografuodamas jos paviršių ir rinkdamas kitokius mokslo duomenis.
Tikimasi, kad vėliau šeštadienį bus gauta daugiau nuotraukų, padarytų skriejant 200 metrų aukštyje. 2018 metais iš Žemės startavusio „BepiColombo“ kameros siunčia nespalvotus atvaizdus, kurių raiška – 1024 x 1024 pikseliai.
Gautose nuotraukose matyti stambūs krateriai, panašūs į esančius Mėnulyje.
Pasiekęs Merkurijų „BepiColombo“ turėtų paleisti du mažesnius zondus – „Bepi“ ir „Mio“ – nepriklausomai tirsiančius planetos paviršių ir magnetinį lauką. Zonduose sumontuota speciali šilumos izoliacijos danga, kad aparatai atlaikytų temperatūras, svyruojančias nuo 430 laipsnių Celsijaus saulėkaitoje iki minus 180 laipsnių – Merkurijaus šešėlyje.
Mokslininkai tikisi papildyti žinias, gautas per amerikiečių NASA zondo „Messenger“ ketverius metus trukusią misiją Merkurijaus orbitoje, pasibaigusią 2015-aisiais.
Šią planetą pirmasis aplankė NASA aparatas „Mariner 10“, 8-o dešimtmečio viduryje praskriejęs šalia šios planetos.
Merkurijus, tik truputį didesnis už mūsų Mėnulį, turi masyvų geležies branduolį, apie kurį mažai težinoma. Mokslininkai taip pat tikisi iš duomenų, surinktų per „BepiColombo“ misiją, daugiau sužinoti apie Saulės sistemos formavimąsi.