Rugsėjo 22-oji svarbi ir tuo, kad šią dieną 1236 metais baltų gentys susivienijo ir iškovojo pergalę prieš Kalavijuočių ordiną. Pažymint šį įvykį, Lietuvos ir Latvijos Seimų nutarimu rugsėjo 22-ąją minima Baltų vienybės diena.
Šia proga 2005 metais Žemaitijoje ant Girininkų, Šatrijos ir Sprūdės piliakalnių, Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo „Aukuras“ narių iniciatyva, uždegtos ugnys, simbolizuojančios baltų (baltų grupės kalbomis kalbėjusių genčių ir šios grupės kalbomis kalbančių tautų) vienybę. Nuo tada kasmet skelbiama Baltų vienybės ugnies sąšaukos akcija – visi baltai, o taip pat baltų kultūros mylėtojai kviečiami rugsėjo 22 d. 20-21 val. uždegti simbolinę baltų vienybės ugnį, ypač ant piliakalnių ir kitose baltų istorijoje reikšmingose vietose.
Prie šios kultūrinės-pilietinės akcijos kasmet prisijungia vis daugiau žmonių. Trečiadienį Baltų vienybės ugnys degs daugelyje Lietuvos vietų.
Kai kuriose vietose Baltų vienybės ugnis įgyja itin įdomią, meninę formą. Keletas tokių vietų, kuriose ugnys degs trečiadienio vakarą:
Daugiau vietų, kuriose šįvakar degs Baltų vienybės laužai, rasite FB paskyroje „Baltų vienybės ugnies sąšauka“.
Rudens lygiadienis
Trečiadienį minimas ir dar vienas įvykis – rudens lygiadienis.
Priešingai nei vyrauja populiarus įsitikinimas, lygiadienis yra ne visa diena, bet tikslus momentas, kai Saulės spinduliai šviečia statmenai į Žemės pusiaują. Trečiadienį toks momentas nutiks 22 val. 21 min. Lietuvos laiku.
Dėl tokios Saulės spindulių pozicijos nutinka ir tai, kad dienos trukmė sąlyginai susilygina su nakties trukme. Bet nors dažnai sakoma, kad šią parą dienos trukmė susilygina su nakties trukme – tačiau iš tiesų taip nėra: štai pavyzdžiui, trečiadienio dienos ilgis yra ne lygiai 12 valandų, o 12 val. ir 13 min.
Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto docentas, astrofizikos mokslų daktaras Kastytis Zubovas aiškina, kad taip yra dėl dviejų priežasčių: dienos apibrėžimo ir atmosferos. Diena yra apibrėžiama kaip laiko tarpas tarp saulėtekio ir saulėlydžio. Saulėtekis yra tas momentas, kai Saulės disko viršus išlenda virš horizonto, o saulėlydis – momentas, kai disko viršus nusileidžia po juo. Taigi, diena tampa ilgesnė visu vienu Saulės disko pasislinkimu.
Dar kelios papildomos minutės, pasak K.Zubovo, atsiranda todėl, kad kai matome kylantį ar besileidžiantį Saulės diską, jis iš tiesų nėra ten, kur atrodo. „Atmosfera veikia kaip lęšis ir iškreipia per ją einančius spindulius, ir kuo arčiau horizonto, tuo iškreipimas didesnis – tai visada veikia taip, kad Saulė atrodo esanti aukščiau, nei yra iš tiesų. Taigi ir vėl, diena atrodo truputį ilgesnė – taip ir prisideda papildomos minutės, aiškina astrofizikas.
