Žvaigždžių stebėjimo pradžiamokslis
Svarbiausia taisyklė norint ką nors pamatyti danguje – pasitraukti nuo miesto. Miesto šviesų ir taršos eliminavimas – paprasčiausias dalykas, ką galite padaryti siekdami pamatyti ką nors išskirtinesnio. Natūralu, kad kuo aukščiau kilsite geografine prasme, tuo daugiau blaškančių elementų pašalinsime nuo horizonto.
Išmanieji žvaigždėlapiai. Senovėje žmones žvaigždes stebėjo plika akimi ir iš jų sužinodavo gerokai daugiau, nei mes dabar. Tiesa, išmokti naudotis žvaigždėlapiais nėra taip lengva, nors ir labai egzotiška. Tačiau išmokti atpažinti pagrindines žvaigždes – tiesiog būtina, ir čia jums padės išmanieji įrenginiai.
Pasirūpinkite šilta apranga. Dangaus stebėjimas nėra itin aktyvus procesas, todėl net vasaros naktį romantika gali greitai baigtis dantų kalenimu.
Adaptuokite akis prie tamsos. Akis prie tamsos pripranta ne trumpiau kaip per 20 min. Vienas žvilgsnis į ryškią šviesą viską sugadins. „Jei reikia pasišviesti, naudokite raudonos spalvos žibintuvėlį“, – pataria J. Kaušinis.
Kaip nepaklysti teleskopų specializacijose
Vos pradėjus stebėti žvaigždes, investuoti į pačias brangiausias priemones tikrai nereikia. Sakoma, kad orientuotis danguje pirmiausia reikia išmokti plika akimi, o tik tada pasitelkti prietaisus.
Ekspertas nurodo pagrindinę pradedančiųjų stebėtojų klaidą: „Dauguma pradedančių skuba įsigyti nebrangų, „žaislinį“ teleskopą. Tokie teleskopai dažniausiai turi prastą ir tamsią optiką, labai netvirtą stovą ir nepatogią/nestabilią montuotę. Tikėtina, kad nusivilsite – nes nieko gražaus nepamatysite, ir Jūsų domėjimasis astronomija taip ir baigsis nepažinus Visatos grožio.“
Pasak eksperto, teleskopai būna trijų rūšių:
- Refraktoriai – teleskopo konstrukcija pagrįsta tik lęšiais;
- Reflektoriai – teleskopo konstrukcija pagrįsta tik veidrodžiais;
- Katadioptriniai – teleskopai naudojantys abiejų konstrukcijų privalumus.
„Rinkdamiesi teleskopą, turite žinoti, ką norėsite stebėti. Reflektoriniai teleskopai ypač tinka stebėti galaktikoms ir ūkams – dideliems ir blyškiems objektams. Per mažesnį refraktorių niekada jų nepamatysite arba tai bus tik blankios beformės dėmės. Tačiau toks refraktorius gali puikiai pasitarnauti ryškių objektų stebėjimui – Mėnulio ar stebint artimiausias Žemės kaimynes – planetas“, – pasakoja J. Kaušinis.
Lietuvoje matomi rudens dangaus lobynai
Žvaigdės dangus skliaute yra suskirstytos į 88 žvaigždynus, iš kurių 25 Lietuvos padangėje išvis niekada nepasirodo.
Pietinę žvaigždėtojo dangaus pusę rudenį užima vienoje linijoje ir beveik vienodais atstumais išsidėsčiusios Andromedos žvaigždyno žvaigždės. Andromedos žvaigždė Alferacas, kartu su trimis Pegaso žvaigždyno žvaigždėmis sudaro milžinišką keturkampį. Iš kitos (rytinės) Andromedos pusės savo žvaigždžių grandine mirga Persėjo žvaigždynas.
Rugsėjį matomos net keturios planetos: dabar puikus metas stebėti Marsą ir Saturną, o esant geroms sąlygoms galima pamatyti Merkurijų ir Venerą – tiesa, joms išvysti prireiks atidumo ir kantrybės.
Paslaptingą šviesą skleidžiantis Paukščių takas rudenį nusidrieks iš šiaurės į pietus, rodydamas kur reikia skristi migruojantiems paukščiams.
Susipažinimą su žvaigždėtuoju dangumi derėtų toliau tęsti nuo ašigalinių žvaigždynų, kurie mūsų geografinėje platumoje visada būna virš horizonto. Suradę Šiaurinę, kuri visada kabo vienodame aukštyje, apžiūrėkite aplink ją esančias blyškias žvaigždes, kurios nurodys pagrindines mažesnių objektų kryptis.
