Prasmė ir ateities perspektyvos
Prieš du dešimtmečius amerikietis verslininkas Dennis Tito pakilo į orbitą, apsilankė Tarptautinėje Kosminėje Stotyje (TKS) ir tapo pirmuoju turistu kosmose. Septynių dienų viešnagė kosmose jam atsiėjo 20 mln. JAV dolerių, o po metų identišką skrydį pakartojo kitas milijonierius iš Pietų Afrikos Respublikos. Šie skrydžiai jau tuo metu parodė, kad kosminis turizmas yra įmanomas.
Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto docentas, astrofizikas dr. Kastytis Zubovas sako, kad kosminio turizmo prasmę galima įžvelgti kalbant apie investicijas. „Kosmoso turizmas yra būdas pritraukti investicijas į kosmoso technologijas vystančias bendroves. Taip pat tai yra galimybė didesniam skaičiui žmonių pamatyti Žemę iš kosmoso, patirti kosminį skrydį – o tai gali prisidėti prie visuomenės nuomonės palankumo formavimo“, – komentuoja astrofizikas.
Jis sutinka, kad šiuo metu tokio turizmo potencialūs klientai yra tik turtingieji, tačiau po mažu pingant įvairioms technologijoms, į kosmosą galės pakilti daugiau norinčiųjų. „Spėčiau, kad per keletą dešimtmečių kosminė turistinė kelionė pasidarys panašios kainos kaip, pavyzdžiui, prabangus kruizas. Aišku, brangu, bet jau įperkama ir vidurinės klasės žmonėms“, – svarsto mokslininkas.
Žmonės – kosmoso užkariautojai
Kosminio turizmo skrydžiai neapsiriboja vien tik pakilimu į kosminę erdvę – pasak dr. K. Zubovo, turistai ateityje galėtų nusileisti ir Mėnulyje. „Kad turistai nuskris į mėnulį, manau, dar per šį šimtmetį galima to tikėtis – nes žmonės jau buvo nuskridę į mėnulį ir per keletą metų vėl ten sugrįš, ir dabar jau planuojama, kad tas sugrįžimas bus su pasilikimu, tai yra, įrengiama nuolat gyvenama tyrimų stotis“, – pasakoja K.Zubovas.
Anot mokslininko, jeigu tokia tyrimų stotis Mėnulyje bus įrengta iki šio dešimtmečio pabaigos, tai po kokių 20-30 metų stotyje įranga taps nebepajėgi vykdyti tyrimus, moksliniai tyrimai bus nutraukti ir ji taps prieinama turistams.
Šiuo metu veikiančioje Tarptautinėje Kosminėje Stotyje (TKS) jau yra apsilankę keli turistai, ir ateityje jų ten bus ir daugiau. TKS po kelerių metų baigs savo darbą, o „NASA“ jau paskelbė planus po truputį komercializuoti stotį. „Gali būti, kas TKS bus parduota kokiai nors privačiai kompanijai ir taps populiaria turistų lankoma vieta“, – svarsto astrofizikas.
Astrofizikas optimistiškai vertina ir žmonių galimybes pasiekti Marsą – tačiau turistams tokia kelionės kryptis nebūtų patraukli. „Turizmas į Marsą jau sudėtingesnis, nes kol kas žmonės ten dar nebuvo, manau, kad geriausiu atveju po kokių 10-15 metų gal nuvyks – bet tai bus tik pirmieji astronautai, specialiai tam ruošti ir treniruoti“, – kalba jis. Didžiausia problema, pasak mokslininko, būtų kelionės trukmė: nes skrydis iki Marso trunka nuo 6 iki 9 mėnesių, kai tuo metu Mėnulį galima pasiekti per porą dienų. Taip pat skrydis iki Raudonosios planetos sukelia ne tik techninių, bet ir psichologinių iššūkių – nes 6-9 mėn. tektų gyventi uždaroje, nedidelėje erdvėje su kitais įgulos nariais.
Kosminiai viešbučiai
Prieš trejus metus aviacijos ir kosmoso kompanija „Orion Span“ pranešė, kad 2022-aisiais metais planuoja į kosmosą paleisti pirmą viešbutį. Už 12 dienų nuotykį žmogui teiktų sumokėti beveik 10 mln. dolerių. Apie planus statyti kosminį viešbutį yra paskelbusi ne viena privati kosmonautikos kompanija, įskaitant ir R.Bransono „Virgin Galactic“, E.Musko „SpaceX“ ar J. Bezoso „Blue Origin“.
„Prieš penkerius metus buvo galima rasti pranešimų, kad apie 2021-uosius metus jau turėtų atsirasti pirmieji kosminiai viešbučiai, dabar skelbiama, kad pirmieji tokie viešbučiai bus 2027-aisiais metais. Deja, bet atrodo, kad ta kosminių viešbučių idėja yra po truputį vystoma, bet nepanašu, kad labai pasislinko link virtimo realybe“, – apie optimistinius kompanijų pažadus kalba astrofizikas.
Kosminių viešbučių idėja yra ne tik nereali, bet ir nelabai perspektyvi ar naudinga iš ekonominės pusės, teigia mokslininkas. Nežinia, ar brangus apsilankymas tokioje vietoje pritrauktų daug potencialių klientų, o kylančius fiziologinius iššūkius žmonėms būtų sudėtinga ištverti.
Pinigų švaistymas ar pasiekimas žmonijai?
Dr. K.Zubovas atvirauja, kad tokie J. Bezoso pakilimai į kosmoso pakraštį yra rinkodarinis triukas ir konkrečiai naudos neneša, todėl yra pinigų švaistymas. Jis pastebi, kad dažnėjantys skrydžiai „yra papildoma tarša, nes kiekvienas skrydis sudegina nemažai kuro, ir tai prisideda prie globalinio atšilimo – o tuos pinigus, išleidžiamus skrydžiams, būtų galima efektyviau investuoti sprendžiant pasaulines problemas“.
Vis dėlto mokslininkas įžvelgia ir šiokį tokį kosminio turizmo privalumą – galimybę įvertinti, kokį poveikį kosmosas turi ne tik gerai treniruoto astronauto, bet ir vidutinio žmogaus organizmui. „Tai bus svarbu tolimesnėje ateityje planuojant žmonių keliones į kosmosą“, – sako jis.
„Iš kitos pusės, platesniame kontekste, kosminis turizmas gali turėti naudos ir, manau, turės – tiesiog reikia tikėtis, kad tuos pinigus, kuriuos iš klientų gaus privačios kompanijos, panaudos technologijų vystymui“, – apibendrina astrofizikas.
