„Didėjant duomenų kiekiui, atsiranda radijo kanalų pralaidumo problema, dėl to perduodamų duomenų kiekis tarp mobiliųjų įrenginių, automobilių ir palydovų negali patenkinti rinkos poreikių. Dirbdami kartu su Fizinių ir technologijos mokslų centru siekiame ištobulinti lazerinio ryšio technologijas, kurios leistų padidinti perduodamų duomenų kiekį ir spartą tūkstančius kartų“, – tvirtina bendrovės direktorius dr. Vidmantas Tomkus.
Išskirtinis lazerinio ryšio bruožas ir privalumas – žymiai didesnis elektromagnetinių bangų dažnis ir labai maža lazerio pluošto skėstis, lyginant jį su radijo diapazono bangomis. Tai padeda ne tik padidinti duomenų spartą, bet ir užtikrinti ryšio saugumą. Lazerio spindulys, net ir perduodamas tūkstančio kilometrų atstumu, išplinta tik iki kelių dešimčių metrų skermens, o tai reiškia, kad tik siaurame lazerio spindulyje esantys imtuvai galės priimti tokį signalą. Tai ženkliai padidina ryšio saugumą, nes lazerio spindulį yra labai sunku perimti ar nuslopinti, priešingai nei radijo bangas, kurios sklisdamos išplinta keliolika kartų daugiau.
„Astrolight“ su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros finansavimu, bendradarbiaudama su Fizinių ir technologijos mokslų centru ir Antano Gustaičio aviacijos institutu, jau atliko pirmuosius bandymus, kurių metu buvo naudojamas lazerinis ryšys. Eksperimento tikslas – užmegzti lazerinį ryšį 10 km atstumu miesto teritorijoje. Kaip gerai matomas objektas buvo pasirinktas Vilniaus televizijos bokštas, jame pritvirtintas 5 cm skersmens atspindintis elementas, grąžinantis signalą iki imtuvo. Siunčiamas signalas iš 5 km atstumu nutolusio pastato nukeliauja iki Televizijos bokšto ir atsispindėjęs grįžta atgal į šalia įrengtą imtuvą. „Norint užmegzti ryšį, mums teko pasiekti net trijų tūkstantųjų laipsnio dalių lazerio nukreipimo tikslumą. Tai pirmasis bandymas, pademonstravęs, kad mūsų kuriama sistema gali veikti gana dideliu tikslumu“, – teigia įmonės vykdantysis direktorius ir buvęs pirmojo lietuviško palydovo „LituanicaSAT-1“ misijos technikos vadovas dr. Laurynas Mačiulis.
Bendrovė šiuo metu toliau eksperimentuoja su duomenų perdavimu, siekdama užtikrinti dar didesnį lazerio spindulio nutaikymo tikslumą ir pasiekti 1 Gbps duomenų perdavimo lazeriu spartą. Dar šiais metais įmonė planuoja pradėti lazerinio ryšio bandymus su dirbtiniais Žemės palydovais.
Didžiausia radijo ir televizijos programų siuntimo Lietuvoje bendrovė – „Telecentras“ – taip pat prisijungė prie šio projekto. Telecentro Veiklos vystymo departamento direktoriaus Arno Zuikio teigimu, nors lazerinis ryšio perdavimas dar nėra populiarus, bet „Telecentrui“, kuris skiria didelį dėmesį perspektyviems duomenų perdavimo būdams, dalyvauti tokiuose procesuose ir prisidėti prie inovacijų yra tikras malonumas ir garbė.
Bendrovė taip pat vykdo mokslinius tyrimus ir jų komercializavimą kartu su A. Gustaičio aviacijos institutu. „Sritis, kurioje dirbame, moksliniu požiūriu yra gana jauna, todėl ir atsiranda labai daug galimybių – pasaulyje nėra didelio įdirbio toje srityje, nereikia vytis nei finansiškai, nei pagal įdirbį labiau pažengusių bendrovių, todėl mūsų šansai tik didėja“, – tvirtina aviacijos instituto dekanas dr. Justas Nugaras. Taip pat jis teigia, kad dirbant kosmoso industrijoje perspektyva yra itin didelė, ypač dėl Lietuvos narystės Europos kosmoso agentūroje. Dėl to didėja finansiniai ištekliai, ateityje reikės vis daugiau specialistų, daugiau mokslinių tyrimų, o Lietuvos potencialas smarkiai augs.
2019 m. lapkritį įkurta įmonė šiuo metu užsiima lazerinės telekomunikacijos įrangos ir paslaugų vystymu bei kuria laisvos erdvės optinio ryšio sistemas, pasižyminčias didesniu saugumu, lyginant su radijo ryšio priemonėmis. Bendrovė siekia įsitraukti į didesnes aukštųjų technologijų produktų gamybos grandines bei gaminti ir parduoti produktus vartotojams, užsiimantiems palydovinių sistemų, telekomunikacinės įrangos gamyba, taip pat artimoje ateityje kurti lazerinio palydovinio ryšio priemones ir teikti paslaugas, kurios būtų naudojamos žemojoje orbitoje, o vėliau – ir visoje Saulės sistemoje, užtikrinant ryšį misijoms į kitas planetas. Šiuo metu bendrovėje dirba 13 aukštos kvalifikacijos darbuotojų, tarp kurių – fizikai, šviesolaidinių lazerių specialistai, mechanikos, elektronikos inžinieriai ir programuotojai.
